Pažintis su naująja lietuvių kalbos mokytoja Neringa Januševičiene
Laba diena, mokytoja. Sveikinu Jus atvykus dirbti į mūsų mokyklą. Kaip save pristatytumėte gimnazijos bendruomenei?
Gimnazijos bendruomenei pirmiausia prisistatyčiau kaip mokytoja lituanistė, kuri grįžo į gimtinę po 37 metų. Aš šią mokyklą baigiau. Ji seniau vadinosi Teofilio Tilvyčio vidurinė mokykla. Ratas apsisuko, ir grįžau po 37 metų į savo buvusią mokyklą.
Kokį pirmą įspūdį padarė „Saulės“ gimnazija?
Galiu pasakyti, kad padarė gerą įspūdį. Kai aš įėjau į mokyklą po 37 metų dėl darbo pokalbio (nė karto nebuvau buvusi po jos baigimo), man ji pasirodė tikrai labai šviesi, graži, sutvarkyta, atnaujinta. Įėjusi pro paradines duris, prisiminiau kiekvieną kabinetą, kuris čia buvo. Žinoma, yra daug pasikeitimų, bet jie visi – į gera. Kadangi mokykla atsinaujinusi, išgražėjusi, sutvarkyta, liko labai nedaug detalių iš praeitų laikų, tik laiptai ir seni turėklai. Man džiugu, kad mokykla atgijusi naujam gyvenimui.
Kodėl pasirinkote būti būtent lietuvių kalbos mokytoja?
Esu apie tai pagalvojusi, ir ne kartą. Atsakymą žinau. Kadangi man labai mokykloje sekėsi humanitariniai dalykai, kalbos, todėl galvojau būti mokytoja. Patraukli buvo ta profesija, nes atrodė tokia nesikartojanti, nenuobodi. Lietuvių kalba ir literatūra visada buvo beveik svarbiausia, tai net nebuvo pamoka, o dalykas, kuris sutapo su mano hobiu. Skaityti literatūros vadovėlį man buvo malonumas, o ne darbas. Literatūra yra nepaprastai įdomus pasaulis. Aišku, galvojau ir apie kitus variantus. Pavyzdžiui, man atrodė įdomu būtų būti ir anglų kalbos mokytoja. Bet žinojau, kad reikės labai daug papildomai mokytis. Apie rusų kalbą irgi pagalvojau, bet rašiau rusų kalba su klaidomis. Na, ir taip kažkaip viskas atsisijojo ir pradėjau studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Ar turite autoritetų? Kas jie tokie? Kas lėmė jų pasirinkimą? Autoritetų, žinoma, yra. Ir ypač, kai esi jaunas, tai į kažką visada lygiuojiesi. Mokyklos laikais, nori nenori, vis tiek autoritetais tampa mokytojai. Tai yra tie žmonės, į kuriuos kiekvieną dieną žiūri, jų klausai. Jie padaro didelę įtaką jaunam žmogui. Mano pirmoji mokytoja, kurios jau nebėra šiame pasaulyje, Laima Sabalienė buvo nepaprastai charizmatiška asmenybė, labai įdomi mokytoja, kuri man tikrai darė didžiulę įtaką, nes pastebėjo mano literatūrinius gebėjimus. Rusų kalbos mokytoja Rožė Lapašinskienė irgi visada labai traukė savo inteligentiškumu. Atrodė, kad tai yra žmogus, į kurį ir aš pati norėčiau būti panaši. Vėliau autoritetai keitėsi, jais tapo žmonės iš meno pasaulio. Labai patinka teatras, muzika ir, aišku, literatūra.
Žinau, kad lietuvių kalbos mokytojai daug skaito. Ką skaitote Jūs, koks Jūsų mėgstamiausias žanras ir koks mėgstamiausias kūrinys?
Truputį nustebinsiu savo atsakymu. Kai buvau mokinė, tai, galima sakyti, skaičiau viską iš eilės. Ir buvau toks knygų žmogus, kad net neįsivaizdavau, jog galima dieną praleist nepaskaičius knygos. Studijuodama irgi turėjau labai daug skaityti, nes tiesiog tai susiję su specialybe. Paskui jau dirbdama atsirinkdavau ir galėdavau ir savo malonumui skaityti. Mėgstamiausios knygos J. Ivanauskaitės „Pakalnučių metai“ (jaunystėje), vėliau J. Ivanauskaitės knyga „Viršvalandžiai“.
Dabar vis kažkaip mažiau laiko lieka skaityti, bet visada, kai noriu paskaityti, tai skaitau poeziją. Ir dabar vienintelės knygos, kurias aš perku, yra poezija. Jas gali bet kada atsiversti paskaityti, tau niekada neatsibos. Skaitydama eilėraščius pailsiu, atsigaunu, o svarbiausia, tai dvasiškai „pakrauna“. Man labai įdomi Rimvydo Stankevičiaus kūryba, labai patinka klasikų H. Radausko, V. Mačernio poezija. Paminėčiau rašytoją Aldoną Ruseckaitę. Ji rašo labai įdomias biografines knygas. Yra išleidusi apie Mačernį, apie Žemaitę, pati naujausia knyga yra apie Vincą Mykolaitį-Putiną, pavadinimu „EMMI“. Patraukliai rašo apie klasikus, parodo kūrėjo kelią, žmogaus brandos kelią, iš tos knygos supranti, kad rašytojo asmenybė labai didžiulę įtaką daro ir kūriniams.
O kokią literatūrą rekomenduotumėte paaugliams, šiandieniniam jaunimui, koks programinis kūrinys Jums labiausiai patinka?
Jaunimą labiau domina šiuolaikiniai kūriniai. Ir ta senoji literatūra nėra patraukli, kokia ji įdomi bebūtų. Aš manau, kad mokiniai dažniausiai neskaito todėl, kad neįdomu, nes programoje yra labai daug klasikinių kūrinių, kurie yra ne jų amžiui. Kad skaitytum klasiką, reikia būti brandžiam. O 13-15 metų jaunuoliai priversti skaityti kūrinius, kurių problemos jiems neaktualios ir svetimos. Paaugliams, mano manymu, viena iš pačių geriausių knygų yra J. Green „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“, iš programinių kūrinių V. Juknaitės „Išsiduosi. Balsu“ ir I. Mero „Lygiosios trunka akimirką“, A. Škėmos „Balta drobulė“ ir J. Kunčino „Tūla“.
Apibūdinkite šiuolaikinį mokinį, su kuriuo tenka daug bendrauti. Kokias savybes išskirtumėte? Kokiose srityse reikėtų jam pasitempti?
Na, šiuolaikinis mokinys, kaip ten bebūtų, yra technologijų žmogus. Ir tai labai didžiulis skirtumas nuo mano kartos. Kalbėdama su šiuolaikiniu mokiniu, aš suprantu, kad jau turi būti kitokia kalba, nes tos technologijos keičia ir mąstymą, ir supratimą apie gyvenimą. Dažnam jaunuoliui skaityti knygą – tai tas pats, kaip išsodinus iš automobilio pasiūlyti važiuoti dviračiu. Vadinasi, tai yra visiškai kito tempo žmonės. Technologijos yra paveikusios ne tik suvokimą, ne tik mąstymą, bet truputėlį yra padariusios ir žalos. Jiems labai lengva paspausti mygtuką, paieškoti, pabraukt piršteliu kažką negalvojant. O literatūra susijusi su skaitymu, mąstymu bei suvokimu. Reikia įsigilint, reikia susikaupt, reikia noro įdėti šiek tiek pastangų. Ir to jau nebenori daryti šiuolaikiniai mokiniai. Visa tai yra svarbu ir nuo to mes nepabėgsim. Šiuolaikinio jaunimo, pastebėjau, yra žymiai greitesnis gyvenimo tempas, einama paviršiumi ir jau labai nenorima susikaupti ir įdėti pastangų, kad pasiektų rezultatą. O mums jaunystėje skaitymas, mąstymas, suvokimas atrodė suprantama, todėl skirtumas labai akivaizdus.
Pafantazuokime, pasvajokime... Duotų burtų lazdelę ir leistų įgyvendinti vienintelę svajonę ar tikslą? Ką konkrečiai su ja padarytumėte?
Norėčiau, kad žemėje neliktų blogio.
Žinau, kad kiekvienas mokytojas turi būtinai pailsėti po sunkaus darbo. Kaip Jūs pailsite? Koks Jūsų hobi? Gal jis padeda būti mokytoja? O ką veikiate laisvalaikiu? Papasakokite apie tai kiek išsamiau.
Geriausiai pailsiu būdama gamtoje, kelionėse, jos mane įkvepia ir atpalaiduoja. Ir mano hobi yra kelionės, muzika ir poezija. Keliaudama juntu gyvenimo džiaugsmą ir malonumą, taip pat labai mėgstu klausytis geros muzikos (nuo klasikinės iki roko klasikos), o gera poezija – tai dvasios atgaiva. Pati taip pat kuriu poeziją (dabar dažniausiai - haiku), gaila, kad retokai, nes tai ypatinga būsena, o kurdama jaučiu tą nepaprastą dvasinę energiją, žodžio ir minties galią, kuri transformuojasi ir tampa eilėmis.
Turite mėgstamiausią posakį/citatą/moto, kuriuo gyvenime vadovaujatės? Kodėl jį pasirinkote?
Mėgstamiausias posakis: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“. Jis man suteikia tikėjimo ir vilties. O Vydūno mintis „Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis yra kurdamas“ atskleidžia būties esmę.
Apie ką dar Jūs pati norėtumėte papasakoti, kokiomis mintimis pasidalinti?
Papasakoti galime kiekvienas iš savo gyvenimo patirties, vaikystės ir jaunystės prisiminimų. Jeigu tai yra nuoširdu, visada įdomu ir reikalinga, nes visa tai yra gyvenimas. Manau, gera literatūra ir yra tas aukso fondas, kuriame tiek daug kalbama apie gyvenimą, žmogų, apie kiekvieną iš mūsų. Taigi knygose sukaupta ne tik žmonijos patirtis, išmintis, kūrėjo talentas, bet ir didžiulė dvasinė jėga, kuri išlieka, nors bėga amžiai, keičiasi kartos... žmogaus noras būti laimingam – amžinas.
Ko palinkėsite sau, gimnazistams, kolegoms?
Sau, gimnazistams ir kolegoms linkiu optimizmo, tikėjimo ir nebijoti ieškoti, keistis ir atrasti tai, kas teikia džiaugsmą ir prasmę.
Labai ačiū Jums už atvirus atsakymus. Visos bendruomenės vardu linkiu sėkmės dirbti: mokyti, auklėti, bendradarbiauti, spręsti problemas, be abejo, kurti ir kartu džiaugtis su „Saulės“ gimnazijos bendruomene.
Nuotraukos Danajaus (4a) ir iš mokytojos N. Januševičienės asmeninio archyvo.
