2014-02-06
Apie Ingridą šiandien
(klasės draugai ir auklėtoja)
Silvija: Būdama tokia ištverminga ir stipri fiziškai Ingrida yra labai moteriška, švelni ir gera. Iki šiol atsimenu jos rausvus nagučius ir džemperius:)
Greta Z.: Labai džiaugiuosi dėl Ingridos, visą laiką užsiiminėjo tuo, ką mėgsta, turėjo tikslą ir nesvarbu, kiek pamokų praleista ir kiek dvejota „dėl jos ateities“ ar kaip išlaikys egzaminus... Ambicinga mergina!
Ermina: Atsimenu, kaip apie nagus ir jų dailę vis kalbėdavom valgykloj :D
Augustė: Nors Ingridą matydavom gana retokai (tai varžybos, tai į užsienį būdavo išvykus), bet kai sulaukdavom, visada pradžiugindavo savo plačia šypsena, gerumu, kantrybe ir naujais laimėjimais. Kai kiti dar toli gražu nežinojom, kokią sritį rinksimės, viena buvo aišku - ką veiks Ingrida. Jos ryžtas rodė, kad ji bus ta, kuri pasieks savo tikslų bet kokia kaina. Džiaugiuosi ją matydama ten, kur ji ir turėtų būti.
Marija: Buvo laikai, kai su Ingrida bėgiodavome, varžydavomės ir švęsdavome. Visko kartu matyta tiek klasėje, tiek slidinėjimo trasose. Atrodo, ką gali pasiekti lakstydamas žvyrkeliais paplyšusiais kedais, bet ryžtas nuvedė ją iki Olimpinių žaidynių. Labai džiaugiuosi ir linkiu Ingridai Sočyje pasiekti asmeninių rekordų ir įgyvendinti visus tikslus.
Renatas: Ingrida šiaip žadėjo ir mane, suolo draugą, į olimpiadą pasiimt, kai atstovaus Lietuvai... O dabar nė žinios iš jos... Tai aš kaip ir supykęs...
Auklėtoja Milda: Kai 2009 m. rugsėjį į 3a klasę iš Daugailių pagrindinės mokyklos atėjo Ingrida, ramybės nedavė tik viena mintis, ar pritaps tokia intensyviai sportuojanti mergina dainuojančių, grojančių, šokančių žmogučių būryje. O ji, tyliai nugurgusi vaikinų replikas apie ilgas ir raumeningas kojas, atsisėdo pirmame suole su Renatu ir dažnai palikdavo jį vieną, nes atkakliai siekė sporto aukštumų. Išlėkdavo, o parlėkusi vydavosi prarastą laiką... Juk reikėdavo spėti likviduoti aibes skolų, dalyvauti klasės ir gimnazijos renginiuose, neapleisti treniruočių ir ruoštis naujiems startams... Taip ir gyvenom dvejus metus, išgyvendami dėl nesėkmių, džiaugdamiesi kiekviena pergale, gaudydami trumputes buvimo kartu akimirkas... Buvom lyg ir šalia, lyg ir toli...
Kai atsisveikinom 2011 m., vis sekdavau žinutes spaudoje apie Ingridą... Tad dabar iš visos širdies linkiu jai kuo geriausios kloties olimpiadoje. Ir visai nesvarbu rezultatas, ji jau pateisino visas mūsų viltis – yra pirmoji „Saulės“ gimnazijos olimpietė. Rašau jai didelį dešimtuką.
