Tęsiame pokalbių ciklą su STEAM centro specialistais
Kaip save pristatytumėte auditorijai visiškai neliesdamas STEAM temos?
Tiksliausiai save galėčiau pristatyti kaip smalsų žmogų. Man viskas yra labai įdomu. Aš juk baigiau pilotavimą. Kodėl aš nepasilikau prie pilotavimo? Tai per daug statiškas ir monotoniškas darbas. Man reikėjo daugiau. Kai pradedu daryti tai, kas yra monotoniška, prarandu koncentraciją. Pilotui prarasti koncentracijos negalima, nes jis turi atlikti savo darbą labai aiškiai ir konkrečiai, todėl man asmeniškai improvizacija, ieškojimai, atradimai yra įdomiausia. Aš esu dirbęs ir mokytoju, ir auklėtoju ir dabar dirbu STEAM-e ir dar užsiimu keliom veiklom, kurios man yra įdomios.
Piloto profesija – ne tik romantiška, bet ir pavojinga. Kas paskatino rinktis šį kelią?
Piloto profesijos paskatino rinktis labai paprastas dalykas. Kai baigiau mokyklą, nežinojau, ko aš noriu. Pabaigęs mokyklą, nuvykau į universitetą ir pamačiau šią specialybę, nes iki tol nežinojau, kad tokia yra. Gal ji ir romantiška, bet kelianti gana aukštus reikalavimus – būtina išmanyti techninius dalykus, turi suprasti fiziką, matematiką. Ir bendrą supratimą apie kitus dalykus būtinai turi turėti. Galiu pasakyti taip: tos valandos, kurios yra skraidytos virš Lietuvos, buvo labai nuostabios. Esu net pasiklydęs Lietuvoj dėl to, kad skraidydamas fotografavau aplinką. Tai nuostabu!
Kiek valandų skraidėt?
Esu skraidęs daugiau kaip 200 valandų. Lietuvoj esu „praskraidęs visus galus“. Joje yra labai daug nuostabių vietų. Būdavo net taip, kad mes pabandydavom skrisdami nufotografuoti gražų ežerą, o po to važiuodavom su mašina jo ieškoti, ten apsistodavom pailsėti.
Užsiminėte apie fotografavimą. Vadinasi, esate ir meniškos prigimties. Kaip STEAM dera su meniškumu?
Tai yra ypač suderinta. STEAM, mano akimis, yra toks dalykas, kuris būtinai sujungia visus kitus mokslus. Mane dažniausiai pristato kaip fiziką, nors iš tikrųjų tai yra ne visai tiesa. Fizikos dalyką aš išmanau, bet būtinai turiu suprasti ir kitus dalykus: menus, technologijas, biologiją ir dar kitus. Jau dirbdamas mokykloje pastebėjau, kad reikia jungti įvairius mokslus. Taip vaikams būna įdomiau ir tokiu būdu jie informaciją įsisavina daug efektyviau. Ir mano, kaip STEAM-o atstovo ir žmogaus, kuris dirba su edukacija, tikslas yra sužadinti jų smalsumą, kad atsirastų motyvacija. Jeigu yra motyvacija, vaikai gali išmokti visą informaciją, kuri jiems bus gyvenime reikalinga, per pora metų, nereikia aštuonerių.
O jūs jau viską išmokot? Ko, pavyzdžiui, sieksite dar išmokti? Turite labai konkrečių tikslų?
Atrodo, konkrečių tikslų nėra. Tačiau dabar turiu labai daug užsiėmimų. Esu akrobatinės jogos instruktorius. Man labai patinka skraidinti žmones. Visom prasmėm! Dar aš statau namą. Kad nebūtų per lengva, aš jį statau apvalų iš šiaudinių bei molinių medžiagų. Kodėl? Kad būtų įdomu. Galbūt toks ir yra dabar mano konkretus tikslas – pastatyti namą.
Jūs labai gražiai perėjote nuo savo profesinės veiklos prie asmeninės, tai gal išdrįstumėte papasakoti ir apie savo šeimą?
Taip, žinoma. Turiu žmoną, vaiką. Jam yra dveji metai su trupučiu. Jis noriai žaidžia, yra smalsus... Mes viską darome, kad tas smalsumas nepradingtų. Jeigu jam įdomu maišyti keptuvę ar plauti indus, mes jam leidžiame tai daryti.
Esate labai šiuolaikiški tėvai?
Nežinau, ar šiuolaikiški, bet galbūt atviri prigimtinei vaiko raidai. Pavyzdžiui, mes jį visaip mankštiname. Kai jam buvo metai, plaukiojome baseine. Taip pat grūdiname šaltu vandeniu, darome visokius akrobatinius triukus. Dabar vienas mėgstamiausių jo užsiėmimų – vaikščioti rankomis. Mes tik kojas prilaikome, o jis bėgioja rankomis. Ir tai jam labai patinka. Šiuo metu yra vaiko balansinio vystymosi etapas, ir mes leidžiame jam taip tobulėti. Jis visur karstosi, laipioja, aišku, ir susižeidžia, būna ir „guzai“, ir mėlynės. Žinoma, stebime jo saugumą, bet jei „gauna guzą“, dėl to labai neišgyvename.
Bet taip kuriamas ir labai gražus psichologinis ryšys su vaiku?
Be abejo. Buvo toks atvejis, kai tris savaites stačiau namą. Vaikui tuomet dar metukų nebuvo. Aš grįžau namo ir jis manęs neatpažino. Tada labai aiškiai suvokiau: jeigu neskirsiu laiko vaikui, tai prarasiu daug daugiau nei greitai pastatyti namą. Supratau, kad man tas ryšys būtinas. Šį suvokimą aš taikau ir darbe. Jeigu vaikui skiri nesumeluotą dėmesį, ne tik paaiškinimą, kaip ką reikia daryti, jis viską priima kitaip. Vaikui beprotiškai yra svarbus dėmesys. Jis supranta, kad tai yra svarbu mokytojui, tada ir jam tampa įdomu tai, ką siūlai.
Nuo asmeninių vaikų dabar prieikime prie tų, su kuriais dirbate STEAM centre. Ir daugiausiai šiuo metu Jūs dirbate su „Saulės“ gimnazijos mokiniais. Kaip būtent juos apibūdintumėte?
Jiems irgi yra įdomu STEAM veikloje. Galbūt mokiniai iš pradžių ateina truputį abejingai nusiteikę, nes veiklos vyksta tada, kai jiems, deja, yra kasdieninės pamokos. Jeigu yra monotonija, tai visų dėmesys atbunka. Bet jeigu jiems pateiki medžiagą bent truputėlį kitaip ir dar pridedi asmeninio dėmesio, iš karto vaikas nori veikti.
Sakėte, kad dirbote mokytoju. Kodėl nebedirbate mokykloje?
Nebedirbu mokytoju todėl, kad dirbu STEAM-e. Ar tik todėl? Galvoju, kad esu per smalsus žmogus, gal man reikia vis naujų dalykų, save atrasti vis kitoj srity. Mokykloj man buvo visai įdomu, bet STEAM veikla atveria dar kitas galimybes. Aš dirbau nestandartinėse mokyklose (Valdorfo, Forvardo). Jose nebuvo pamokų, namų darbų, pažymių, ir supratau, kad vaikams labai svarbu laisvė ir dalykas, kuris patraukia jų dėmesį. Būtent šią mintį aš noriu skleisti toliau. Tikriausiai todėl ir nebedirbu mokykloj, nes nebejaučiu, kad manęs ten vis dar reikia. Man norisi eiti toliau ir kitiems parodyti, kaip galima mokyti kitaip. Manau, kad egzaminai nėra labai svarbūs. Svarbiau, ar gyvenime panaudosi žinias. Nors aš antrą kartą laikiau egzaminus, kad galėčiau mokytis pilotavimo. Beje, labai buvau neraštingas, todėl išmokau visas rašybos ir skyrybos taisykles, bet... Nemokėjau tų taisyklių pritaikyti. Tada suvokiau, kad yra dar vienas metodas – skaityti, daug skaityti. Būtent knygų skaitymas man padėjo išmokti taisyklingai rašyti. Linkiu skaityti knygas ir šiandieniniam mokiniui.
Be ko jūsų diena nebūtų prasminga? Mėgstate ją susiplanuoti ar esate impulsyvus?
Gal priskirčiau save prie impulsyvesnių žmonių, bet nežinau, ar šis žodis mane gerai apibūdina. Gal esu labiau mėgstantis improvizuoti. Štai ir šiandien ryte su šeima nusprendėme, kad gal savaitgaliui liksim kur nors Utenoj. Buvau kartą nuvažiavęs dirbti į Klaipėdą. Žiema, geras oras – taip smagu! Skambinu žmonai ir sakau: „Atvažiuok“. Žmona atvažiavo ir mes ten buvom dar dvi savaites.
Vadinasi, gyvenate su panašiais žmonėmis?
Taip, yra tokia tendencija, kad visi mes grupuojamės su panašiais žmonėm, interesai mus vienija. Aš net kartais galvoju, kad žmonės jau nebevartoja alkoholio, nes aš tokių nebepažįstu. Tiesiog gyvenimas yra savaime įdomus. Kol neišeinu iš savo draugų rato, man atrodo, kad geriančių beveik nebeliko. Bet suprantu, kad yra visokių...
Ko šiandien palinkėtumėte „Saulės“ gimnazijos mokiniams ir mokytojams?
Mokytojams palinkėčiau būti ekspresyviems ir inovatyviems, eiti į savo temą, dalyką, kasdienybę su smalsumu, nebijoti suklysti, eksperimentuoti, daryti kažką kitoniško negu darėte ankstesnėse pamokose. O mokiniams palinkėčiau neapsiriboti tuo, ką jiems duoda mokytojai, nes mokytojai duota tai, ką jie sugalvoja. O jeigu įdėsi daugiau pastangų pats, nei tau duoda mokytojas, tai mokytojas tada duos dešimteriopai.
Ačiū už išsakytas mintis.
Linkime Jums naujų iššūkių, svajonių bei potyrių.
