Susitikimas su Andriumi Tapinu

Dažnai kreipiame dėmesį į žymių žmonių padarytus darbus, pasakytus žodžius, pasiektus rezultatus tam tikroje srityje, tačiau retai turime galimybę pabendrauti su jais pačiais ir visa tai išgirsti iš jų lūpų. Toks asmuo – puikus autoritetas, kuris gali įkvėpti daugybę žmonių nepasiduoti iškilus sunkumams bei nesėkmėms. Smagu, jog į mūsų gimnaziją kovo 30 dieną atvyko žurnalistas, rašytojas, vertėjas bei televizijos laidų vedėjas Andrius Tapinas, kuris pasidalino savąja patirtimi ir tikrai ne vieną privertė nusišypsoti. Šiame susitikime galimybę sudalyvauti turėjau ir aš.

Kad sulauktum svečių, pirmiausia juos reikia pasikviesti. Tokia idėja kilo, kai iš vienos savanorės gavau laišką, jog A.Tapinas vykdo akciją „Pasikviesk Andrių pas save“ ir ketina apvažiuoti 100 gimnazijų, bibliotekų ir bendruomenių. Į išsiųstą kvietimą buvo atsakyta teigiamai ir į mūsų gimnaziją atvyko šis žmogus! Žinau, jog ir kiti žymūs asmenys jungiasi prie šios iniciatyvos. Džiugu, jog jiems rūpi Lietuvos jaunimas.

Susitikimo metu Andrius Tapinas pasakojo, kaip jam sekėsi mokykloje. Jis buvo vienas iš tų mokinių, kurie priklausė mokyklos aktyvui ir organizuodavo įvairius renginius. Pasak jo, prieš norint ką nors surengti visada atsirasdavo daug mokinių, kurie norėdavo prie jo prisidėti, tačiau, kai ateidavo metas ruoštis, likdavo tik kokie du žmonės, kurie turėdavo viską daryti. O vėliau, po renginio, visada atsirasdavo tokių, kurie sakydavo, juk jie galėjo padaryti geriau. Tačiau nereikia pamiršti, kad tuo metu jie nieko nedarė, nors galėjo padėti. Vyras taip pat pasakojo apie gimnazijoje įkurtą radiją, kurį netgi naudojo verslui. Koks tai buvo verslas? Tai buvo radijas, kuriuo vienos klasės galėdavo sveikinti ir palinkėti sėkmes kitoms klasėms. Aišku, už tai turėjo užmokėti tam tikrą sumą pinigų (greitesni užsakymai būdavo brangesni). Sveikinimai būdavo tokie: „9a klasė sveikina 9b klasę atostogų proga“ arba „9b klasė dėkoja 9a klasei už sveikinimą ir linki sėkmės matematikos kontrolinio metu“ ir pan. Nors dainų pasirinkimas būdavo nedidelis, šis verslas jiems sekėsi gerai. Deja, jį teko baigti, nes mokyklos administracija uždraudė, kadangi tėvai pradėjo skųstis, kad vaikams duoda pinigų pavalgyti, o jie perka sveikinimų koncerto užsakymus. Be to, jo motina dėstė toje mokykloje lietuvių kalbą ir dar buvo jo auklėtoja. Kaip sakė Andrius, tokie vaikai tarsi pažymėti specialiu ženklu. Pavyzdžiui, išdauži kažkokį stiklą, tai tie stiklai dar net nebus nukritę ant žemės, kai jau motina žinos. Studijuoti jis stengėsi kuo toliau nuo tėvų. Pasiėmė skriestuvą ir apsibrėžė lanką aplink mokymosi įstaigą, kad galėtų mokytis fakultete, esančiam toliausiai. Manau, esant tokiai padėčiai, taip darytų daugelis. 

Be mokyklinės patirties sulaukėme ir patarimų, kurie gali padėti tolimesniame mūsų karjeros kelyje. Pirma, reikia mokytis anglų kalbos. Pasak šio žmogaus, jei nemokėsi ja laisvai kalbėti, rašyti ir skaityti baigęs dvylika klasių, maža tikimybė, jog kažką pasieksi ar turėsi gerą darbą. Šią kalbą galima mokytis ne tik būnat mokykloje, o ir žiūrint įvairius serialus originalia anglų kalba. Antra svarbi sritis - laiko planavimas. Tikrai daugelis mokinių nespėja visko atlikti, nes tam pritrūksta laiko. Mūsų svečias minėjo, jog pamatęs mūsų kiekvieno dienotvarkę ir ją truputį pataisęs, tikrai atrastų dar 1,5h laisvo laiko. Be to, reikia skaityti knygas, nes jos suteikia daugiau žinių ir leidžia žmogui labiau tobulėti. Juk kiekvienam yra maloniau bendrauti su asmeniu, kuris yra apsiskaitęs ir neieško žodžio kišenėje. Taip pat negalima meluoti rašant savo CV. Juk melas labai greitai atpažįstamas! Reikia stengtis dalyvauti įvairiose veiklose bei savanoriauti. Juk tai tikrai suteikia nemažai reikalingos patirties. A. Tapinas patarė, kaip susirasti ir nemokamai virtualiu būdu mokytis kinų kalbos, nes ji gali labai pravesti ateityje, kadangi ši šalis vis labiau tobulėja ir žengia į priekį. Be to, ten visada reikės tam tikros srities specialistų.

Kartą skaitytojai pasirašydamas į knygą parašė „Rūtai, gavus bakalaurą“, o turėjo būti visai kitaip. Aišku, ta mergina grįžo ir paklausė, ar taip jis rašo visiems. Vyras tai perrašė tinkamai ir padavė merginai. O leidykla klausė, ką daryti su pasirašyta knyga „Rūtai, gavus bakalaurą“. Jis atsakė: „Ieškokit Rūtos, kuri baigė bakalaurą“. Manau, mums reikia ieškoti savęs. Kaip ir A.Tapinas sakė, būti ambicingiems, juk visi keliai atviri. Galime gyventi čia, Utenoje, ir dirbti kokioje tolimoje užsienio šalyje. Nereikia bijoti ar klausyti tų pasakymų, kad tolimesnį mokslą turime tęsti tik Lietuvoje, mes galime mokytis kitur, kur mokymosi galimybės yra daug geresnės, tik paskui grįžti į tėvynę. Kartais gali nepasisekti kažko padaryti iš pirmo karto, tačiau reikia bandyti vėl ir vėl, kol pasiseks. Būtent taip darė ir A.Tapinas.

Džiugu, kad sulaukėme tokio svečio, kuris paliko tikrai gerą įspūdį bei privertė susimąstyti apie tolimesnį mokslą bei ateitį.

Rasa Gruodytė, 2d