Apie Sugrįžimų dieną plačiau ir glausčiau...

Pasirodo, kai baigi mokyklą, norisi į ją sugrįžti, aplankyti mokytojus bei susitikti su buvusiais bendraklasiais. Būtent tokią galimybę sausio 29 dieną turėjo buvę sauliečiai. Jie vedė pamokas mokiniams, noriai dalijosi savo patirtimi ir davė daugybę patarimų, kaip nesuklysti sunkiame mokslo kelyje.

Pirmąją tokią pamoką 2d klasėje vedė Augustė ir Gerda. Merginos noriai dalinosi savo patirtimis. Pirmoji kalbėjo GMF Biotechnologijos programos antro kurso studentė Augustė. Ji supažindino ir su Vytauto Didžiojo universitetu. Pasak jos, tarp mokyklos ir universiteto yra didžiulis skirtumas. Mokykloje mes mokomės informaciją tiesiog „kalti“ atmintinai, o ten norima žmogų išmokyti mąstyti, suprasti. Manau, tai yra tikra tiesa, juk kam reikalinga sausai „iškalta“ taisyklė, jei jos vis tiek nesupranti ir negali pritaikyti? Be to, labai džiugu, kad studentė pasirinko tokią specialybę, ji šiame universitete yra dar visai nauja (tik pirmieji ketvirtakursiai šiemet parašys bakalaurą). Kadangi retai turiu galimybę stebėti kažką pro mikroskopą, sužavėjo darytos aukštos kokybės ląstelių bei audinių nuotraukos, kuriomis dalinosi studentė. Buvo išties įdomu pamatyti, kaip atrodo ten atliekami laboratoriniai darbai. Toliau kalbėjo Gerda, Edukologijos universitete studijuojanti teatro ir kino pedagogiką. Dauguma mano, kad tai yra lengva specialybė, tačiau, pasirodo, yra priešingai. Vien tik norint gerai atlikti stojamąjį testą, reikia būti pasiruošusiam dainą, prozos kūrinį, eilėraštį, etiudą, netgi atsinešti filmo idėją! Tiesiog parodyti viską, ką moki. Gerda nusprendė pasukti šia linkme, kai 10 klasėje į mokyklą atvyko režisierius. Manau, tai yra puikus pavyzdys, jog norint atrasti savąjį pašaukimą, reikia susitikti su įvairiais žmonėmis, kurie gali nulemti šį sprendimą. Studentės teigimu, teatras yra juodas darbas, kuriame turi atiduoti save visą, daug domėtis, stebėti kiekvieną detalę. Jis taip pat suteikia ir daug naudos: moko pasitikėjimo, oratorystės meno, suteikia daugiau noro stengtis. Tai vertingos savybės, kurios tikrai būtinos kūrybingam žmogui.

Antrąją pamoką vedė Marija ir Gilvilė. Buvusi gimnazijos mokinių prezidentė Marija mokėsi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete. Tai tikrai yra jos sritis – universitete aktyvistei mokytis beveik nereikėjo (pakako turimų žinių). Jau besimokydama mūsų gimnazijoje mergina puikiai susitvarkydavo su renginių organizavimu bei kitais iškilusiais sunkumais. Ne veltui ir dabar jos darbo paskirtis – projektų vadyba. Mergina dirba nevyriausybiniame sektoriuje. Be to, nereikia pamiršti, kad ji įkūrė organizaciją „Baltosios pirštinės“ ir suvienijo daugybę žmonių ties šiuo tikslu. Marijos teigimu, jeigu patinka kokia nors sritis, jums joje bus daug geriau nei kur kitur. Na, ji tikrai tai įrodė! Toliau pamoką tęsė Gilvilė, studijuojanti technikos kalbos vertimą KTU. Sužinojome nemažai naujienų apie tai, pamatėme, kaip atrodo būtent toks redaguojamas tekstas. Manau, dabar tikrai daugiau atkreipsime dėmesį į šią specialybę, juk vertėjo tikslas padaryti taip, kad suprastų kiekvienas žmogus (net ir aklas). Tik pagalvokit, kas atsitiktų, jei jų nebūtų? Nesuprastume nieko, kas parašyta ne mūsų gimtąją kalba. Vienos iš svarbiausių vertėjo savybių yra kalbos išmanymas bei kruopštumas, juk pažodžiui dažniausiai versti negalima. Be to, gavome, manau, labai gerą patarimą – pabandyti išmėginti daugiau sričių, nes tik taip atrasim savąją.

Trečiasis susitikimas prabėgo greičiausiai, bet man buvo pats įsimintiniausias, nes jame dalyvavo buvusios mokinių prezidentės Marija ir Jurgita bei aktyvistė Gilvilė. Jos papasakojo apie save bei apie tai, kaip joms sekėsi mokykloje. Pripažinsiu, klausiausi įtempusi ausis, nes tai buvo tarsi dalis mano istorijos, kadangi jos lankė tiek debatų klubą, tiek rašė mokyklos laikraštyje „Langas“, netgi mokėsi taip kaip aš.... Taip pat buvo susidūrę su aplinkinių nuomone, jog prisiėmus šias pareigas „nusimokys“. Deja, man šią nuomonę irgi teko girdėti... Labai džiugu, kad jos pasiekė savo tikslą ir parodė puikus rezultatus atlikdamos šias pareigas. Tai man puikus pavyzdys. Dėkoju joms už patarimus bei už tai, kad pasidalino patirtimi!

Dieną vainikavo bendras esamų ir buvusių mokinių koncertas, kurio metu atgijo ir senosios mūsų gimnazijos grupės. Džiugu, kad į mokyklą noriai grįžta buvę sauliečiai ir savo patirtimi bei įspūdžiais pasidalina su mokiniais.

Rasa Gruodytė, 2d

Sausio 29 d., vykstant Sugrįžimų dienai, buvę sauliečiai, dabartiniai studentai, man ir mano bendraklasiams vedė net 3 pamokas. Pirmojoje pamokoje, kūno kultūroje, lankėsi policijos akademijos studentai. Nors ir nedalyvaudama pamokoje, atidžiai klausiausi iš sporto salės balkonų, ką kalbėjo jaunieji policininkai, bei stebėjau gynybos pratimus, demonstruojamus kartu su mano bendraklasiais. Pagrindiniai dalykai, ką supratau iš šios pamokos, yra tai, jog vienas iš svarbiausia norint apsiginti yra panaudoti savo priešininko svorį ir tai, kad studijavimas policijos akademijoje reikalauja didelės disciplinos, kantrybės, tačiau kartu tai galimybė įgyti daug įvairios patirties, kuri labai praverčia realiame gyvenime. Lietuvių kalbos pamokoje lankėsi Ugnė, Jonė, Viktorija ir Justina. Visos jos studijuoja skirtingas specialybes skirtinguose universitetuose, tačiau visos mokosi Vilniuje. Merginos pasakojo, jog universitetas iš esmės skiriasi nuo mokyklos gyvenimo ir dėstytojai nenuolaidžiauja, nepateikia informacijos atviromis kortomis, todėl reikia sunkiai mokytis, norint neturėti skolų. Tačiau mokant paskirstyti laiką yra įmanoma atlikti visus darbus ir net užsiimti organizacine veikla ar turėti darbą. Tai rodo Viktorijos pavyzdys, o Ugnės patirtis sako, jog studijos atveria galimybes keliauti, mokytis užsienio universitetuose. Studijuodama Lietuvos edukologijos universitete ji per „Erasmus“ programą buvo išvykus į saulėtą Ispanijos miestą, kur studijavo, pažino vietos kultūrą, susipažino su naujais žmonėmis. Taip pat merginos nuramino, jog studijos yra ne vien rimtas mokymasis, sėdėjimas prie knygų. Studentai irgi linksminasi, susiduria su įvairiausiomis absurdiškomis situacijomis studentų bendrabučiuose, susipažįsta su begale naujų veidų. Galiausiai biologijos pamokoje mus aplankė buvusi mokinė Augustė, kuri šiuo metu studijuoja biotechnologijas Vytauto Didžiojo universitete. Ji mums papasakojo, ką konkrečiai studentai mokosi studijuodami šią specialybę, pabrėžė, jog šis universitetas yra labai liberalus ir studentai yra mokomi ne kalti didelius informacijos srautus, o išmokti logiškai mąstyti, tikslingai rinkti informaciją, suprasti pačią temą, o ne sausus faktus.

Nors šie pokalbiai manęs nesuviliojo jokia konkrečia profesija, tačiau paskatino mokytis, neišsigąsti egzaminų, neprarasti vilties siekiant svajonių anksčiau laiko. 

Eligija Rukšytė, 4b

Mūsų klasėje keturi antrakursiai studentai pasakojo apie studijas, bendrabučius, vadinamus „barakus“, projektą „Erasmus“ ir apie studentų gyvenimą: sunkumus ir laimingas akimirkas. Ši pamoka buvo naudinga, daug sužinojau. Pasirodo, kad tikimybė neįstoti į aukštąją mokyklą maža. Jei pakliūni į mokamą vietą, bet stengiesi mokytis, galima gauti nemokamą, taip pavyko vienai iš pašnekovių. Taip pat sužinojau, kad „barakuose“ gyvenimas ne rožėmis klotas, pasitaiko sutikti ir tarakonų, o viena panelė savo kambaryje pati užmušė pelę! Žinoma, būna liūdnų akimirkų, ypač žiemą, kai barake vos dvylika šilumos. Tada norisi verkti ir kuo greičiau grįžti namo, kur jauku ir gera. Kol kas aš pati galvojau kuo greičiau palikti namus, išvažiuoti studijuoti į kitą miestą. Po šios pamokos mano nuomonė pasikeitė – bus sunku savarankiškai priimti sprendimus, gyventi vienai. Taigi, posakis „visur gerai, namie geriausia“ pasiteisina. Tai įrodė pokalbis su studentais.

Adelina Paulauskaitė, 3c

Šių metų sugrįžimų dieną mane tikrai sužavėjo. Aš net dvi pamokas turėjau galimybę pasiklausyti pasakojimų apie profesijas ir studentišką gyvenimą. Vieni kalbėjusieji buvo drąsesni, kiti ne taip, bet visi stengėsi suteikti mums kuo daugiau informacijos, kuri pravers ateityje. Baigusieji „Saulės“ gimnaziją siūlė nenuvertinti kolegijų, ir sakė, kad jose yra daugiau praktikos, o ne vien sausos teorijos. Manau, jie ne vieną asmenį  privertė susimąstyti apie ateities pasirinkimus. Tokios dienos kaip ši yra naudingos ir įdomios tiek besimokantiems gimnazijoje, tiek ją baigusiems. Akivaizdu, kad studentai, grįžę į „Saulę“, jaučiasi gerai ir yra jos pasiilgę. Mokytojams taip pat smagu išvysti savo buvusius mokinius, su jais pabendrauti, pasidžiaugti jų pasiekimais. Taigi, manau kad sugrįžimų diena labai džiaugsminga diena visiems.

Rugilė Baltrūnaitė, 3a

Po buvusiųjų pamokų veiksmas persikėlė į aktų salę, kur vyko koncertas, kuriame pasirodė buvę ir dabartiniai „Saulės“ gimnazijos šokėjai, dainininkai, muzikantai. Renginys buvo iš tiesų šaunus. Mano nuomone, tokio palaikymo dalyviams seniai nėra buvę. Galbūt dėl mokyklos išsiilgusių žmonių, o galbūt todėl, kad ankstesniųjų kartų vertybės skiriasi nuo dabartinių. Man, kaip abiturientei, buvo labai smagu dalyvauti pačiai bei stebėti laimingus baigusių mokyklos mokinių veidus.

Raminta Kairionytė, 4c

Sporto salėje taip pat vyko netradicinės kūno kultūros pamokos. Krepšinio pamoką 4A klasėje vedė Ernestas Leipus (krepšinio treneris). Kaip sakė pats Ernestas, labai sunku sutilpti į 45 minutes, kai pripratęs dirbti 215 min. O mokiniams pamoka patiko. Jie noriai atliko užduotis. Man pačiai buvo įdomu pažiūrėti, kaip Ernestui sekasi suvaldyti pirmą kartą matomus mokinius. O jam tai sekėsi. Pamačiau kelias idėjas, kurias bandysiu taikyti pamokose. Vyko dar dvi pamokos, kurias vedė Arnoldas Stankevičius ir Žydrūnė Jusytė (Klaipėdos policijos mokyklos kursantai). Naujieji mokytojai ne tik rodė įvairius savigynos judesius, bet ir kalbėjo apie teises ir pareigas. Prie jų prisijungė Juozas Skaisgiris (Karo akademiją baigęs kariškis), kuris pasakojo apie studijas ir kariškio kasdienybę...

Kūno kultūros mokytoja A.Katilienė