Įspūdžiai iš tarptautinio forumo, skirto įvykiui, kurio nederėtų pamiršti
Yra sakoma, kad kai nesitiki, nutinka patys nuostabiausi ir įsimintiniausi gyvenimo įvykiai. Taigi taip nutiko ir man, 4C klasės mokinei, ramiai kremtančiai abiturientės mokslus. O viskas buvo taip...
Per vieną tikybos pamoką netikėtai iš klasės iškviečiama mokytoja. Skubus reikalas. „Greta, pasilik po pamokos“. „Oho, – galvoju, – lyg ir niekuo nesu prasikaltusi, bet pasidarė šiek tiek neramu“. Tačiau jaudintis nebuvo verta, nes buvau pakviesta dalyvauti į Latvijoje vyksiantį jaunimo savivaldų forumą „Going Further Along The Baltic Way“. Turėjau apsispręsti tuojau pat, nes iki registracijos buvo likę nebedaug laiko. Kas bus, tas, nusiteikiu optimistiškai ir renkuosi kelionę!“...
Mūsų gimnazijos delegaciją sudariau aš, Greta Rušėnaitė, mokyklos laikraščio žurnalistė, Gertrūda Valaikaitė, įvykių fotografė, ir tikybos mokytoja Skaistė Diškevičienė. Prasidėjo pasiruošimas forumui. Namų užduotys buvo dvi – sukurti „Facebook“ paskyrą, kurioje atsispindėtų mūsų gimnazijos veikia ne pamokų metu, antroji – sukurti 1-2 minučių trukmės filmuką, kuriame atsispindėtų Baltijos kelias, ką mes, kaip mokiniai, manome apie jo pasekmes, priežastis. Sunkiausia dalis turbūt buvo sugalvoti patį planą ir kaip viskas atrodys. Kai su Gertrūda jau turėjome už ko užsikabinti, neilgai trukus gavome ir lauktą rezultatą, kuriuo labai džiaugiamės. (Dabar filmuką galite pamatyti šiuo adresu: https://www.youtube.com/watch?v=WbINyI5ypvk&feature=youtu.be) Viskas klostėsi puikiai ir gavome patvirtinimą dalyvauti.
Ketvirtadienį, lapkričio 6 dieną, palikom bundančią Uteną ir išvykome ieškoti gerų įspūdžių. Kartu su mumis dar vyko ir Kauno Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos, Panevėžio Vytauto Žemkalnio ir Šiaulių Didždvario gimnazijų atstovai. Kai atvykome į Latvijos Valmieros miestą ir sulaukėme delegacijos iš Estijos, buvome vežami į ekskursiją, skirtą susipažinti su miestu, kuriame vyko forumas. Aplankėme istorijos muziejų, naują muzikos mokyklą, sporto areną, važiavome per dar metų nešvenčiantį naująjį miesto tiltą. Gana nedidelis miestas pribloškė savo kultūros turtingumu, architektūra.
Grįžę pavakarieniavome niekuo lietuviškoms kavinėms nenusileidžiančioje valgykloje. Po to mokyklos savivaldos atstovai aprodė mokyklą, kartu išnaršėme visus jos kampelius. Likau sužavėta šia mokymo įstaiga – moderni, bet tuo pat metu ir tradiciška. Mūsų bendraamžiai buvo be galo draugiški, su jais po mokyklos apžvalgos žaidėme įvairius susipažinimo žaidimus.
Kadangi šią mokyklą lanko ne tik vietinai, bet ir aplinkinių rajonų moksleiviai, šalia yra bendrabutis, kuriame mes ir apsigyvenome. Nustebino patalpų švara, grožis ir tvarka. Čia visi buvo draugiški, malonūs ir paslaugūs. Mokiniai stropiai ruošėsi rytojaus pamokoms. Jokių nesutarimų, barnių ar šūkavimų. Atrodė, kad jaunuoliai čia gyvena lyg viena didelė ir laiminga šeima. Pajutome ir mes tą dvasią: kėlėmės beveik kartu su jais, ėjome į mokyklą, tik jau ne į pamokas, o į Baltijos kelio 25-mečiui paminėti skirtą forumą.
Po smagių ir sočių pusryčių keliavome į aktų salę. Joje klegėjo apie šimtas mokinių, atvykusių iš trijų Baltijos šalių. Patį renginį labai šauniai vedė Latvijos Nacionalinės Komisijos prezidentas Dace Melbarde, kuris pristatė renginio pranešėjus. Tai buvo įtakingi švietimo ir mokslo, istorijos, politikos atstovai. Nors viskas vyko anglų kalba, ypatingo barjero nejautėme. Buvo labai smagu kalbėtis su kitataučiais, įsitraukti į bendras diskusijas.
Daug įdomių minčių apie Baltijos kelią išgirdome iš įvairių žmonių: Latvijos kultūros ministro, miesto mero, Latvijos nacionalinio muziejaus atstovo, Nacionalinio švietimo centro pirmininkės. Po kalbų į darbą buvome įtraukti ir mes – mokiniai. Susiskirstėme į grupes, iš kurių kiekvienoje buvo atstovų iš visų trijų šalių, ir diskutavome, ką mums reiškia Baltijos kelias, kodėl turime nepamiršti šios įsimintinos datos, kas tokio svarbaus įvyko jo metu, bei dalijomės patirtimi apie mokinių savivaldas savo gimnazijose ir valstybėse. Po kavos pertraukėlės tęsėme darbą. Grupės ne tik bendravo tarpusavyje, bet ir pagal pasirinktas temas kūrė plakatus. Buvo kalbama apie vertybes, kurias įskiepijo Baltijos kelio istorinis įvykis, ir tas vertybes, kurias turi šiuolaikiniai mokiniai. Buvo aptartas pačių mokinių bendradarbiavimas tarptautiniu mastu, prisimenant, kaip trijų šalių žmonės vienijosi ir sudarė net 600 km ilgio grandinę. Taip pat buvo kalbama apie Baltijos kelio kaip reiškinio egzistavimą virtualioje aplinkoje. Tai turbūt buvo įdomiausia ir aktualiausia tema jaunimui, kuris didžiąją dalį informacijos randa internete. Taip pat buvo bandoma kurti 100-tųjų Baltijos kelio metinių viziją - kaip būtų galima kuo įsimintiniau ir įdomiau pažymėti šį istorinį momentą, nes šio įvykio nederėtų pamiršti. Taigi buvo nuspręsta, jog tvirta susikabinusių žmonių grandinė skatina bendrauti Baltijos šalis, o jaunimas įsipareigojo minėti šį įsimintiną istorinį įvykį virtualioje aplinkoje.
Renginį vainikavo Nacionalinio švietimo centro, Latvijos Nacionalinės UNESCO komisijos ir Baltijos šalių švietimo institucijų padėkos ir apdovanojimai puikiai pasirodžiusioms mokykloms ir staigmena – didelis padėkos pyragas visiems forumo dalyviams.
Tai buvo ne tik šauni kelionė, bet ir turiningai praleistas laikas! Forume patobulinau savo anglų kalbėjimo įgūdžius, susipažinau su moksleiviais iš kitų Baltijos šalių, daug sužinojau, atradau. Ši kelionė padėjo atsakyti į iškilusius klausimus apie Baltijos kelią ir aktualizavo šį įvykį. Tai visai kitokia patirtis nei pamokos, per kurias remiamės tik sausa teorija.
Greta Rušėnaitė, 4c
