Dvyliktokai tebegyvena šimtadienio nuotaikomis
Vasario 14 dieną Utenos „Saulės“ gimnazijos abiturientai atvyko į mokyklą pasipuošę ir puikios nuotaikos, ketindami linksmai paminėti šimtą dienų, likusių iki egzaminų. Įėjus pro mokyklos duris, pasitiko šventiškas, tačiau griežtokas vaizdas. Mokyklos fojė buvo skoningai papuošta balionais. Populiarumo sulaukė dryžuota siena, prie kurios stojo įsiamžinti ne vienas dvyliktokas. Visur kabėjo plakatai su užrašu „Ieškomas“ – tai sužadino smalsumą ir privertė apvaikščioti visą mokyklą, beieškant savosios nuotraukos. Aktų salėje vykęs renginys taip pat nenuvylė. „Tylos, teismas eina,“ – tokiu pranešimu prasidėjo renginys, kurio metu ne vienas sėdėjo nekantriai ir su linksmu nerimu laukė, kas bus toliau. Vienuoliktokai ne tik teisė – kaltino ir gynė, bet ir išjudino šokiu bei užduotimis. Scenoje savo nuotaikingo šokio pasirodymą buvo priversti atsiminti ir 4a klasės vaikinai. Galų gale buvo įrodyta, jog dvyliktokai nėra tokie blogi ir gali būti išteisinti. Davę įžadus ir padainavę dainą mokyklai sušvelnino teisėjų širdis.
Palikę mokyklą dvyliktokai išskubėjo ruoštis kitai šventės daliai. Vakare visi sulėkė į prašmatnią Santa Barbara vilą, kur netrūko nei geros nuotaikos, nei veiksmo, nei šokių, nei bendravimo. Daugiau kaip šimtas mokinių šėliojo iki paryčių, rūpesčius palikdami ateičiai. Nuotaiką palaikė vedėjas Linas Cinkutis. Pertraukose tarp šokių buvo užduotys, žaidimai, kurie vienijo dvyliktokus iš skirtingų klasių. Vakaro programoje dalyvavo net ir patys droviausi, nes atmosfera buvo labai draugiška ir sava.
Šimtadienis tikrai pavyko, jis užsitęsė net keletą dienų. Net ir dabar, praėjus kelioms savaitėms po jo, abiturientai bendrauja – smagu susitikt pažįstamus veidus.
Greta Labeikytė, 4d
Prisipažinsiu, jog laukdama šimtadienio nieko įdomaus ar linksmo nesitikėjau. Tačiau dabartiniai vienuoliktokai maloniai nustebino ne tik pasirinkę gana originalią temą – teismas, bet ir ją įgyvendindami. Visų pirma, mus, dvyliktokus, labai nustebino šimtadienio kvietimas – kiekviena klasė gavo po šaukimą į teismą už padarytus nusikaltimus. Šventės dieną visi į mokyklą atėjome linksmi, tačiau susidomėję. Kas gi dabar bus? Galbūt mokyklos papuošimai nebuvo stulbinantys ar reikalaujantys daug pastangų, tačiau renginio scenarijus buvo kruopščiai apgalvotas ir surepetuotas, o vedėjai nestokojo iškalbos ir sugebėjimo nepasimesti provokuojančiose situacijose. Taip pat mums, dvyliktokams, ypač patiko nuodėmių-nusikaltimų paskelbimas ir jų išpirkimo būdai – dvyliktokai, kurie per ketverius metus mokykloje nepasižymėjo pavyzdingu elgesiu, visiems girdint ir matant turėjo paaiškinti savo nedoro elgesio priežastis. Žinoma, viskas vyko humoro forma, todėl visų nuotaika buvo pakili ir draugiška. Originaliai buvo apdovanoti ir mokykloje savo išskirtiniu elgesiu pasižymėję mokiniai. Jiems įteikti teismo plaktukai, o juk tai – atsiminimas visam likusiam gyvenimui. Nors visi dvyliktokai draugiškai padainavo dainą, skirtą mokytojams, tačiau teisėjų sprendimas vis tiek išliko griežtas – mokykloje dvyliktokams teks kalėti dar 100 dienų!
Miglė Vizbaraitė, 4d
Vos tik nuskambėjus Rugsėjo pirmosios skambučiui visi dvyliktokai laukė didžiosios metų šventės, skirtos abiturientams. Šimtadienis – diena, kai visas dėmesys mokykloje skiriamas tik mums, tas dėmesys toks stiprus, jog šiemet nustelbė Nepriklausomybės akto bei Valentino dienos ūžesius.
Pernai pats nemažai prakaito išliejau dėl šimtadienio būdamas rengėjo kailyje, nemeluosiu, daugumai mūsų šiemet buvo neramu, ar tikrai dabartiniai vienuoliktokai sugebės išlaikyti aukštą kartelę bei pradžiuginti mus. Mat iš vienuoliktokų stovyklos pusės teko girdėti, kad šimtadienio organizavimas vyksta vangokai, tačiau tai tebuvo tušti paistalai ir visi lūkesčiai buvo patenkinti.
Ir štai išaušo vasario 14, ko gero, vienintelė Valentino diena, kai galvoje pirmarūšiai ne meilės reikalai, o šimtadienis. Mūsiškiai nuo ankstyvo ryto pradėjo kelti šurmulį jaunimo žinomame bei pamėgtame „Arenos parkinge“. Po kurio laiko visas automobilių kortežas pajudėjo iš aikštelės – vyko į oficialią renginio dalį mūsų mylimojoje „Saulėje“.
Vos tik įžengęs į fojė negalėjai nepastebėti balionų, kurie iš karto sukėlė žaismingą nuotaiką, tačiau ji nebebuvo tokia linksma, kai pamačiau, jog manęs ieško policija už pernelyg garsų balsą. Tie plakatai ant durų privertė visus dvyliktokus pereiti per mokyklą ir žiūrėti, ar jie nėra prisidirbę. Atėjo metas, kai visi susirinkome į aktų salę. Meluočiau sakydamas, jog renginys buvo fantastiškas, todėl taip ir nesakysiu. Tenka pripažinti, kad neturint mokykloje profesionalaus režisieriaus, tenka mažiau improvizuoti ir grįžti prie standartinio renginio plano: įžanga-dainos-apdovanojimai-šokis-direktoriaus kalba. Tačiau visų renginių unikalumas ir yra, kaip šias renginio dalis sugebės pateikti organizatoriai. Ir tikrai labai džiugina, jog tiek dekoracijos, tiek ir pats vaidinimas buvo apgalvotas iki galo. Labai apmaudu, jog direktorius turėjo reikalų ir negalėjo sakyti kalbos gyvai, nes jo video medžiaga, ko gero, visiems mums varė nuobodulį pačioje renginio pabaigoje, na, bet juk joks renginys neapsieina be direktoriaus kalbos.
Apie vakaro dalį nedaugžodžiausiu, visi žino, kaip švenčia šiuolaikinis jaunimas, mes išimčių nedarėme, tiesiog buvome dvyliktokai. Liūdino tik tai, jog vilos, kurią rinkomės, internetiniame puslapyje pateikti prioritetai smarkiai prasilenkė su realybe, tačiau pagal būsimųjų studentų kišenes šis variantas buvo geriausias. Vakaro vedėjas, pats dar neseniai išgyvenęs abitūrą, puikiai vedė renginį. Iš pradžių tikėjausi tipinio vedėjo,kurio duona – vestuviniai renginiai gilioje Lietuvos provincijoje, tačiau jis buvo visiška tokio vedėjo priešingybė ir tai puikiai įrodė.Norėčiau pasidžiaugti savo bendraklasėmis Egle ir Aurelija, kurios po pernykščio šimtadienio iškėlė idėją rengti bendrą visų klasių šimtadienį. Tada ši mintis atrodė taip blankiai, nes viskas buvo toli, tačiau jos buvo užsispyrusios ir sugebėjo priversti visus abejingus žmones persigalvoti. Dabar visi buvome patenkinti bei linksmi, taigi dar kartą joms ačiū. Taip pat dėkoju visiems vienuoliktokams (ir ne tik jiems), kurie plušo prie šio renginio ir tikrai padovanojo mums gražią dieną.
Žygimantas Žilevičius,4d
