Santykis su mokykla

Aš, Akvilė Labanaitė, esu „Saulės“ gimnazijos abiturientė. 4 metus mokiausi šioje ugdymo įstaigoje, todėl joje sukaupiau nemažą „kraitį“ patirties, prisiminimų, išminties. Kiekvienais mokslo metais atsiskleisdavo vis kitokios mano charakterio savybės, stipriosios ir silpnosios asmenybės pusės.

Devintoje klasėje atradau save kaip kovotoją. Kovojau už savo įsitikinimus, maištavau. Taip pat patyriau patyčias, todėl teko parodyti, kad nesu silpna, kad aš asmuo, lygiavertis bet kuriam kitam gimnazijos mokiniui.

Dešimtoje klasėje atskleidžiau visiems savo, kaip lyderės pusę. Tapau klasės seniūne, netgi įstojau į mokinių savivaldą. Visada turėjau stiprią ir argumentuotą nuomonę įvairiais klausimais bei nebijojau jos išsakyti, todėl buvau naudinga ne tik kaip darbo jėga, daranti dekoracijas, bet ir kaip patariamasis balsas organizuojant mokyklos renginius ar sprendžiant mokinių aktualias problemas. Dar mokytojos Zitos Treinienės skatinama dalyvavau lietuvių kalbos olimpiados rajoniniame etape ir užėmiau pirmąją vietą.

Vienuoliktoje klasėje mokyklos prezidentė baigė savo „kadenciją“, todėl surizikavau ir pasinaudojau proga užimti jos vietą, tapau viena iš trijų kandidatų į naujo mokinių lyderio vietą. Nors iš pirmo karto man nepasisekė, bet prabėgus pusei metų po rinkimų jau vadovavau mokinių savivaldai. Dėl atsakomybės stokos nusprendžiau palikti šias pareigas, bet visiškai nesigailiu dėl šio sprendimo. Jis man davė galimybę rinktis širdies kelią – meną. Supratau, jog privalau atkurti ryšį su dainavimu, vėl pajusti euforiją perduodama klausantiems žinutę per muziką. Daugumą mokytojų nustebino mano debiutas gimnazijos gimtadienio metu.

Šiais metais jaučiuosi ūgtelėjusi dvasiškai. Atradau man efektyviausią mokymosi būdą, pažinau savo galimybes ir ribas. Supratau, kiek daug įvairių savybių galiu pritaikyti skirtingose situacijose. Pastebėjau, kokie mes, mokiniai, esame skirtingi, kaip įvairiai interpretuojame tuos pačius dalykus, bet tuo pačiu metu esame tokie panašūs – trokštantys būti pripažinti, išsiskirti iš visuomenės, siekiantys išsaugoti unikalumą. Taigi, patarčiau kiekvienam „Saulės“ gimnazijos mokiniui išbandyti kuo daugiau įvairių veiklų bei jose atrasti save, savo įvairiapusiškumą. Tai padės orientuotis ateitį.

Žinoma, nepamiršiu ir pamokų, savo mokytojų, kavos pertraukėlių, įvairių diskusijų su mokytojais ir auklėtoja. Labai vertinu administracijos pastangas mums suteikti kuo daugiau galimybių tobulėti: organizuojamos ekskursijos, nuostabūs renginiai su įvairiomis svečių istorijomis, netradicinės pamokos, įdomiais būdais pateikta informacija. Visgi patarčiau mokytojams būti empatiškiems mokinių atžvilgiu. Prisiminkime, jog vaikai taip pat yra žmonės su didelėmis problemomis, o juk kiekvienam iš mūsų savos problemos yra pačios skaudžiausios ir svarbiausios. Neskubėkime teisti, skubėkime suprasti.

Labai noriu pasakyti ačiū „Saulei“ už tai, kad padėjo augti. Čia atradau save kaip asmenybę, kuri geba pati priimti sprendimus, atskleidžiau savo unikalumą bei pradėjau pasitikėti savo jėgomis. Taip pat atradau stipriąsias savo savybes, kurias ateityje panaudosiu. Noriu padėkoti mokytojams už kantrybę bendraujant su maištininke, meniška siela, sudėtingo charakterio mokine – manim. AČIŪ.

Akvilė Labanaitė, 4A