Saulėta prisiminimų gija
Gimnazija - tai dar vienas svarbus žingsnis mano gyvenime. Čia praleidau ketverius metus ir, svarbiausia, keičiausi kaip asmenybė. Noriu pasidalinti savo įsimintinais prisiminimais.
Mane nustebino draugiški ir mandagūs „Saulės“ gimnazijos mokytojai. Jie nebijo atsakyti net į pačius sudėtingiausius mokinių klausimus. Tik liūdna, kad gimnazistų susidomėjimas mokslu yra per mažas. Dauguma mokinių per pamokas bijo išreikšti unikalesnį požiūrį į vieną ar kitą dalyką, nes vėliau gali patirti patyčias. Vienas gražus mokytojo žodis-pagyrimas per pamoką neretai gali pavirsti tūkstančiu bjaurių bendraklasių pašaipų. Todėl mokiniai dažniausiai per pamokas tyli ir tik linksi galva. Linkiu nebijoti būti savimi, nes tai teikia džiaugsmo sielai ir suteikia stiprybės. Manau, tik taip pagaliau nutrauksite patyčias ir padėsite susiprasti tiems, kurie pašiepia besimokantį...
Gimnazijoje išmokau būti savarankiška. Prisimenu keistus mokytojų žvilgsnius devintoje klasėje, kai tikėjausi pagalbos atlikdama paprastus dalykus. Buvo pikta, kad niekas nesupranta, nepaguodžia, o dabar tai sukelia šypseną. Turbūt teisingas posakis, kad pradžia būna sunki, o pabaiga lengva. Manau, kad gimnazijoje verta nebijoti bandyti stengtis, mokytis, kad ir labai daug kartų vis iš pradžių, vis patiriant nesėkmes. Juk vis tiek pasiseks, jeigu bus didelis užsispyrimas.
Dar būtinai turiu pasakyti apie draugus, kurie man padėjo į gyvenimą pažvelgti kitaip. Aš didžiąją laiko dalį aiškinau savo geriausiai draugei, kaip ji turi gyventi. Tačiau vienuoliktoje klasėje įvyko lūžis mano ir draugės kasdienybėje. Ji patyrė daug dvasinių sukrėtimų ir dėl amžinų mano priekaištų pradėjo tolti. Labai sunerimau, bet supratau, jog visi žmonės turi savo individualų pasaulį, kuris yra neliečiamas, gyvybiškai būtinas, slaptas. Ačiū, Akvile, už tai, kad leidai savo buvimu šalia suvokti šią svarbią gyvenimo tiesą. Be to, buvo smagu kartu praleisti kūno kultūros pamokas, juk čia dažniausiai aptardavome mokyklos įvykius: gimnazijos šimtmetį, nepasisekusius lietuvių kalbos rašinius, matematikos vektorius. Jau dabar, būdama dvyliktokė, supratau, kad branginti akimirkas, praleistas su artimais žmonėmis, labai svarbu.
Utenos „Saulės“ gimnazijoje aš sužinojau labai daug naujų dalykų, todėl buvo smagu čia mokytis. Kas atrodė neįveikiama devintoje klasėje, dabar skamba kaip juokas pro ašaras. Man „Saulė“ yra moderni miela mokykla. Ketverius metus tai buvo antrieji namai. Prisiminimai apie gimnaziją amžinai liks mano širdyje, net laikas, manau, jų negalės ištrinti. Dabar sunku pasakyti, kam aš patikėsiu mokykloje patirtus išgyvenimus – gal tai bus mano vaikai, nauji draugai, bet tikiu, kad dar ilgai prisiminsiu savo gimnaziją.
Austėja Burbulytė, 4A
