Apie Irenos Meištaitės piešinių parodą „Kokia graži tėvynė...“

Džiugu, kad Utenos „Saulės“ gimnazijos šimtmečio „perlai“ sugrįžta į mokyklą. „Medis“, „Keliaujančios pušys“, „Nidos pušelės“, „Paupio žolės“, „Lapkritys miške“. Tai tik keletas dailininkės piešinių pavadinimų. Iš viso parodoje eksponuojami 24 kūriniai, nupiešti per 2017 metus. Tai labai daug, žinant, kad menininkė dar ir lieja akvarele bei kuria kitomis technikomis. Gražią tėvynę Irena Meištaitė atranda paupio žolėje, eidama miško takeliu ar net stebėdama nudžiūvusį medį. Viename interviu dailininkė sakė: „Labiausiai mėgstu dirbti gamtoje. Čia būnu ne viena – man padeda saulė, vėjas, medžių, pievų, paukščių garsai, rūkai ir dargana...“ Žiūrint į šiuos kūrinius, nejučia norisi juos ir paliesti, suprasti, kaip taip tikroviškai, tik sepijos pagalba įmanoma pavaizduoti mūsų kasdienės gamtos grožį. Tarsi jauti žolės šnaresį, seno medžio alsavimą ar girdi medinio tilto girgždesį. Šiandienos bėgime kaži ar stabtelime prie besiskleidžiančio pavasario pumpuro ar prisiglaudžiame prie medžio „pasimatuoti“, kokie mes vis tik maži. Dailininkė Irena Meištaitė šiandien mums suteikia tokią galimybę – stabtelti, pasidžiaugti, pamatyti. Jos paveikslai – tai sustabdytos gimtinės peizažo akimirkos, ne pagražintos, o tikros. Kaip ir gyvenimas.

SAVO TĖVŲ IR PROTĖVIŲ ŽEMĖJE TEBŪNA IR TOLIAU GERA IR RAMU ŽINGSNIUOTI JUMS PASKIRTU TAKU. Dailės mokytoja

Daina Usevičienė

Jaunųjų meno kritikų vertinimai

Pirmame „Saulės“ gimnazijos aukšte neseniai atsirado nauja paroda. Visi darbai grafiški, rusvos spalvos. Visuose vaizduojami medžiai, gamta, žaluma, kurią jauti, nors žalios spalvos paveiksluose nėra. Iš tolo pažiūrėjus visi darbai atrodo panašūs, bet tuo pačiu metu visi tokie skirtingi. Priėjusi arčiau galėjau pastebėti kiekvieną detalę, kiekvieną smulkmeną, kiekvieną skirtingai brėžtą liniją, kuri ir išreiškia tą tikrą gamtos grožį, perteiktą ant popieriaus. Pasižiūrėjus šiek tiek ilgiau, rodos, net girdėjau, kaip vėjas žaidė su medžių lapais. Tai nuostabi paroda! (Deimantė, 3A)

Kai žiūriu į paveikslus, suvokiu, kokia yra graži gamta. Tiltas, ištiestas miške, medžių lapai, įkritę į vandenį, tyliai ir srauniai čiurlena upelis. (Manfredas, 1C)

Šitie paveikslai man sukelia daug minčių: pirmiausia matau, kad medžiai yra svarbiausi gamtoje, jie dideli, tvirti, nepagalvojam, kad mums, žmonėms, gali būti labai brangūs. Žmogus, kuris tai nupiešė, yra be galo talentingas. Ir kad taip nupieštum, turi labai mylėti gamtą. Man pasirodė, kad paveiksluose gamta labai tikroviška. (Rugilė, 1C)

Šitie paveikslai, jaučiu, turi gilią mintį. Tai originaliai pavaizduota mūsų tėviškės gamta. (Gabija, 1C)

Manau, piešiniuose vaizduojamos didžiulės girios, kuriose žmogus gali surasti ramybę. Vien žiūrėdamas į piešinius pajunti ramybę. Atrodo, kad medžių šaknys atskleidžia žmonių išgyvenimus, lapai – gyvybę, o kamienai parodo, kokie mes esame stiprūs. (Dainora, 1C)

Iš dailininkės Irenos Meištaitės piešinių galima suprasti, kad jai labiausiai patinka piešti gamtą. Darbuose dominuoja medžiai. Daugelis piešinių nukelia į niūrias, ūkanotas dienas. Piešinių spalva įspūdinga, nes primena senų laikų fotografijas. Kiek daug stropumo reikia, kad taip detaliai pavaizduotum gamtą. (Deimantė, 3B)

Visi piešiniai, mano nuomone, yra nuostabūs. Pats visada piešiu su paprastu pieštuku, tai tikriausiai todėl jie man taip patinka. Toks vaizdas, jog realus gyvenimas buvo perkūnytas į piešinį be spalvų. (Paulius, 2B)

Paveikslai gražūs, bet ne mano skonio. Man labiau patinka spalvoti. Man atrodo, kad miškas turėtų būti pavaizduotas spalvingiau, gyviau, norėtųsi daugiau žalios spalvos. (Mindaugas, 2B)

Labai gražu ir jautru. Daug įvairių detalių, tikroviška, kūrybinga, meniška. (Ieva, 2B)

Mano manymu, paveiksluose nėra užkoduota vienos minties, todėl kiekvienas savaip gali interpretuoti kūrinius, atskleisti savitą jų prasmę. Paveiksluose – gamtos vaizdiniai, Lietuvos kraštovaizdis. Mane žavi, kad dailininkė kurdama naudoja tik pieštuko techniką ir su visai paprasta priemone sukuria stebinančius ir įtraukiančius, skatinančius mąstyti apie žmogaus ir gamtos ryšį paveikslus. Iš pirmo žvilgsnio paroda atskleidžia gamtos nenuspėjamumą, laisvę ir tarsi primena chaosą. (Austėja, 4A)

Peržiūrėjau visus parodoje esančius paveikslus, kilo klausimas, kodėl jie nespalvoti. O gal tai ir yra parodos išskirtinumas? Paveikslų pavadinimai labai konkretūs, tarsi apibūdinantys kūrinį. Labai patiko piešinys „Vartai“. Jame nerasime vartų, kurie atsidarytų ar užsidarytų. Jame medžiai, kurie tarsi priklauso nuo metų laikų: žiemą atviri, vasarą uždari. Paveiksluose labai daug judesio: matau vėją, audrą, ramybę...(Laura, 3B)

Warning: No images in specified directory. Please check the directoy!

Debug: specified directory - https://saule.utena.lm.lt/images/naujienos/2019-01-18-01