Mintys, radusios atgarsį po susitikimo su rašytoju A. Puklevičiumi

„Dėmesio –  visoms mokykloms, aktyviems mokytojams ir mokiniams. Štai jums dovana ir proga – geresnės nebus“, – dar kovo mėnesį socialiniuose tinkluose pasirodė Andriaus Tapino žinutė. Ir ta proga mūsų gimnazijoje virto realybe. Mes gavome galimybę dalyvauti projekte „Padrąsinti. Įkvėpti. Palaikyti“. Projekto tikslas, kaip ir sako pavadinimas, į gimnaziją atvykstantiems patyrusiems ir nusipelniusiems Lietuvai žmonėms įkvėpti jaunimą pasitikėti savo jėgomis, siekti norimos karjeros arba tiesiog nebijoti savęs ieškoti.

Aidas Puklevičius, pirmasis šio projekto svečias gimnazijoje. Jau iš pirmųjų žodžių publicistas sukūrė laisvo ir intelektualaus žmogaus įspūdį. Jis kalbėjo apie ateities profesines perspektyvas. Tikriausiai ne vieną pradžiugino mintis, kad darbo vietų ateityje turėtų surasti tiek humanitarinių, tiek tiksliųjų, tiek meninių mokslų mėgėjai, nes kol vieni kurs kažką naujo, kiti ieškos būdų, kaip tai techniškai pateikti. Publicistas spėjo, kad ateityje gali nelikti daugybės šiais laikais aktualių profesijų ir kartu atsiras naujų, tad yra daugybė variantų rinktis ateitį.

A. Puklevičius kalbėjo, kaip svarbu jaunam žmogui mokėti pateikti save ieškant darbo, įtikinti savo gebėjimais, ką padaryti gali padėti istorijų pasakojimas, dalinimasis patirtimi. Buvo užsiminta ir apie tai, kaip laisvės ir saugumo troškimai dažnai painioja jauną žmogų, nes abu yra aktualūs, tačiau vienas kitam prieštaraujantys, ir kada geriau pasirinkti vieną, ar kitą variantą, pavyzdžiui, kada geriau sekti paskui kitus, o kada išdrįsti siekti savo.

Buvo paliesta ir socialinių tinklų tema.  A. Puklevičius teigė, kad socialinius tinklus galima įsivaizduoti ne tik kaip bendravimo priemonę, bet ir kaip karjeros dalį, nes socialinių tinklų dėka žmogus gali kurti savo įvaizdį, dalintis mintimis. Džiugu, kad yra intelektualių žmonių, bent iš dalies pateisinančių jaunimą, daug laiko praleidžiantį socialiniuose tinkluose. Svečias patarė nebijoti skleisti savo idėjų, kad jos būtų matomos ir kitiems. Taip pat A. Puklevičius savo kalboje pateikė patarimų, kaip atsikratyti „tuščio popieriaus lapo baimės“. Tą padaryti gali padėti atsipalaidavimas pasivaikščiojant, chaotiškas minčių rašymas, netgi sapnai. Kalbos pabaigoje A. Puklevičius patarė, kad net emigravus mokslo ar darbo reikalais derėtų nepamiršti Lietuvos, nenustoti domėtis, kas joje vyksta.

Dėkoju gerbiamam svečiui už įžvalgas. Tikiu, kad jo mintys nepaliko abejingų ir rado atgarsį ne vieno širdyse. Laukiame kitų svečių mūsų gimnazijoje.

Saulietė iš 3b klasės