Punktualumo reikšmė kasdienybėje

Punktualumas... Kas slypi už šio žodžio reikšmės? Žodynas sako, kad punktualùs [lot. punctualis < punctum – taškas], labai tiksliai laiku ką darantis. Kokia gi  yra punktualumo reikšmė kasdieniame žmogaus gyvenime ir kokios nuomonės apie tai vyrauja?

Punktualus žmogus – visada laiku suspėjantis ten, kur jam reikia būti. Punktualų žmogų turbūt būtų galima pavadinti ir garbingu, juk jis atsakingai žiūri į susitarimus, neleidžia kitiems eikvoti jų pačių ir savo laiko. Būnant tokiu žmogumi kur kas lengviau užsitarnauti kitų pagarbą. Ir atvirkščiai, pasitikėjimas tavimi nebebus toks tvirtas, jei niekur nespėsi, kitus versi laukti.  Taigi punktualumas prisideda prie žmonių pasitikėjimo tavimi, taip pat parodo tavo charakterį, atskleidžia vertybes.

Žmonės yra įvairūs, tad ir požiūris į punktualumą yra skirtingas. Yra žmonių, kuriems vėluoti yra tiesiog visiškai nepriimtina, o yra ir tų, kuriems punktualumas – visai svetimas dalykas. Jei žmogus sugeba visada visur laiku suspėti, tai yra pagirtina. Bet yra ir tokių, kurie niekada niekur nespėja. Jei dažnai vėluoji, tau pasisekė, jei susiduri su žmonėmis, kurių požiūris į punktualumą yra lankstus – greičiausiai jie dėl tavo vėlavimo itin nepyks ar primins, kad kitą kartą spėtum laiku. Tačiau jei pavėluosi į susitikimą su žmogumi, kuris itin griežtas punktualumo klausimu (o tokių žmonių nemažai), tai gali sukelti nesutarimų. Vadinasi, vėluodamas ne tik sukelsi kitiems nepatogumų, bet ir rizikuosi savo reputacija.

O kokios nuomonės apie punktualumą vyrauja mokykloje?

Mūsų gimnazijos direktorės pavaduotoja Jolita Pakalnytė turėjo daug ką pasakyti šia tema:  Jeigu manęs paprašytų kiekvienam terminui nupiešti vaizdinį, tai žodžiui „punktualumas“ priskirčiau šveicariško laikrodžio paveikslėlį. „Punktualus kaip šveicariškas laikrodis“ – ne vienam girdėtas priežodis. „Punktualumas – savęs ir kitų žmonių gerbimo požymis“, – sako psichologai.

Kas man yra punktualumas? Man tai žmogaus kultūros, įvaizdžio dalis, laiko vadybos gebėjimų įrodymas. Šiandieninis gyvenimas mus verčia skubėti, dirbti kelis darbus iš karto, kartais būti tuo pačiu metu dviejose vietose. Vieni žmonės per daug nesuka sau galvos, jei pavėluos į sutartą susitikimą, darbą atliks vėliau nei pažadėję. Aš pati nežiūriu į punktualumą pro pirštus. Nemėgstu vėluoti ir nemėgstu, kai tai daro kiti. Neprisimenu, kur ir kada paskutinį kartą vėlavau. Ir ne todėl, kad kalendoriuje surašyti darbai minučių tikslumu, o todėl, kad man tiesiog nepriimtina vėluoti. Taip, visada egzistuoja „force major“, kai aplinkybės gali susipinti ir mūsų planai sugriūti, kai savo darbų nevykdo kitas žmogus ir tavo suplanuotų darbų grandinė gali žlugti. Tačiau pažįstant žmones (ne)punktualumas, kaip jo tikras bruožas, visada anksčiau ar vėliau atsiskleidžia. 

Skirtingose kultūrose savaip suvokiamas laikas: vieni išsiskiria punktualumu, kiti laiko atžvilgiu elgiasi laisvai. Pavyzdžiui, ypač tikslūs ir punktualūs yra japonai, skandinavai, vokiečiai, šveicarai, o Viduržiemio jūros šalių atstovai net nesusimąsto apie tai. Yra kultūrų, kurių žmonės visai neseka laiko ir gyvena pagal saulėtekius ir saulėlydžius. Ar lietuviai, kaip tauta, yra punktualūs?  Manau, kad mes esame labiau punktualūs nei vėluojantys. O tiems, kurie nuolat vėluoja, bet nori šio savo bruožo atsikratyti, siūlau išmokti atsirinkti, kam ir kiek laiko verta skirti, nes, mano nuomone, punktualumas buvo ir yra vertybė.

Savo požiūrį į punktualumą atskleidė ir gimnazijos Mokinių tarybos prezidentė Rasa Gruodytė:

Manau, svarbu būti punktualiam. Nevėluojantis žmogus turi daugiau galimybių ir jam nereikia nerimauti dėl to, jog kažko nespėjo pamatyti ar išgirsti. Aš pati stengiuosi būti punktualiu žmogumi ir niekur nevėluoti. Bet kartais dėl esamų pareigų tenka tą daryti, ypač prieš renginius. Tada dirbi, ieškai medžiagų, tariesi su mokytojais ir draugais... Būna, nebe tik vėluoju, bet ir praleidžiu pamokas. Tačiau džiugu, jog mokytojai supranta, kad vėluoju nespecialiai, ir nesako jokių priekaištų. Bet dažnas vėlavimas turi neigiamų pasekmių. Jei tai yra susitikimas su draugais, tai gali sukelti nesutarimų, priekaištų. O jei tai darbo susitikimai, tikriausiai ilgai tam žmogui darbu džiaugtis neteks.

Socialinei  pedagogei Miglei Saladžiutei atrodo, kad būti punktualiam nėra taip paprasta, tačiau įmanoma viską atlikti laiku. Paklausk keleivio, kuris pavėlavo į traukinį ar lėktuvą. Paklausk studento, kuris pavėlavo į egzaminą. Paklausk įsimylėjėlių, kurie nekantriai laukia pasimatymo ir nepamiršk paklausti mokytojo, kaip jis jaučiasi, kai į jo pamokas vėluoja mokiniai.

Man punktualus žmogus – tai gerbiantis save ir kitus, tai atsakingas, pareigingas ir patikimas. LINKIU BŪTI PUNKTUALUMO KARALIAIS!

Saulė Giedraitytė