Dovanokime viltį gyventi
Dar pavasarį, balandžio 2 dieną, Dauniškio gimnazijoje vyko Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ organizuojamo projekto „Dovanokime viltį gyventi“ konkursas, kuriame dalyvavo ir mūsų gimnazijos 3b klasės mokinių komanda, po itin šaunios kovos iškovojusi antrąją vietą, o komanda, laimėjusi pirmąją vietą, iškeliavo į apskrities konkursą. Šis projektas buvo skirtas populiarinti donorystės idėją, supažindinti jaunimą su galimybėmis, kaip jie galėtų prisidėti prie pagalbos žmonėms, laukiantiems donoro, kokius gyvenimus gyvena laukiantieji donoro prieš transplantaciją ir po jos ir kokia situacija šia tema yra dabar Lietuvoje...
Aš ir kiti komandos nariai manėme, jog ties šiuo konkursu ir pasibaigė visa mūsų kelionė šiame projekte. Tačiau visai neseniai, prasidėjus mokslo metams, ši šauni asociacija mūsų komandą pakvietė atvykti į baigiamąjį projekto renginį Vilniuje, kuris buvo skirtas pažymėti Pasaulio ir Europos organų donorystės ir transplantacijos dieną. Mes ilgai nedvejoję nusprendėme ten vykti ir sužinoti dar daugiau apie asociacijos veiklą bei pačią organų donorystę. Todėl spalio 24 dieną, paskutinę dieną prieš atostogas, nuvykome į „Amberton“ viešbutį, kur mūsų laukė daugybė konkurso dalyvių iš visos Lietuvos, „Gyvasties“ savanoriai bei visi, prisidėję prie šio projekto. Renginiui prasidėjus sveikinimo žodį tarė garsi menininkė Nomeda Marčėnaitė, kuri turi donoro kortelę ir palaiko donorystės idėją. Labai smagu, jog mūsų valstybėje yra garsių žmonių, kurie pritaria organų transplantacijai. Iš praeitų susitikimų su asociacija „Gyvastis“ sužinojome, jog tarp šių kilnios idėjos skleidėjų yra ir dainininkas Marijonas Mikutavičius, grupės G&G sindikatas narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Didžiąją dalį renginio sudarė viso projekto apibendrinimas, „Gyvasties“ tolesnės veiklos pristatymas, savanorių rato plėtimas. Sužinojome, jog prie šios asociacijos gali prisidėti kiekvienas norintis. Pagrindinė jos veikla yra organų donorystės propagavimas, pacientų atstovavimas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje bei tarptautiniu mastu, švietimas apie inkstų ligas ir jų gydymo būdus, psichologinė pagalba pacientams, jų artimiesiems.
Taip pat popietėje buvo grįžta prie projekto konkursinės dalies ir visi renginyje dalyvavusieji turėjo galimybę išvysti konkurso komandų, laimėjusių tris prizines vietas, pristatomuosius pasirodymus. Galėčiau drąsiai teigti, jog šios komandos buvo išties vertos nugalėtojų vardų. Buvo nepamirštos ir visos kitos dalyvavusios komandos - joms buvo įteiktos padėkos. Pabaigoje pačiame miesto centre, Odminių gatvėje, visi draugiškai uždegėme 1138 žvakutes, sustatytas į vieną didelę širdį. Būtent tiek Lietuvoje šiuo metu yra gyvų ir mirusių donorų. Galiausiai renginį vainikavo šventinis tortas, kurį pjaustė asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė. Prie puodelio arbatos visi renginio dalyviai sukūrė vieną didelę diskusiją ir atsakė sau į klausimą: „Ar aš palaikau organų donorystę?“
Į šį klausimą galėčiau atsakyti teigiamai. Kol nebuvau susipažinusi su šiuo projektu, labai mažai težinojau apie donorystę ir koks tampa sunkus žmonių gyvenimas, kai jie sužino, jog jiems reikia donoro. Recipientui tenka atlikinėti dializės procedūras, kurios užtrunka nemažai laiko. Ligonio laikas tampa labai suvaržytas, kartais tenka netgi palikti mylimą darbą. O ką jau kalbėti apie blogėjančią sveikatą bei dideles išlaidas. Mano nuomone, Lietuvoje žmonės vis dar labai mažai žino apie organų donorystę, todėl apie tai nešneka ar netgi nepritaria tokiam reiškiniui. Dalijimasis šia žinia, kalbėjimas apie tai atveria žmonėms akis ir leidžia pamatyti, jog realiame gyvenime organų donorystė nesukelia jokio blogio, kurį įsivaizduoja nežinantieji. Daugelis žmonių po mirties netampa donorais, nes jų giminės to neleidžia. Tačiau asmuo, pasakęs artimiesiems savo nuomonę apie organų donorystę, gali išgelbėti kitam gyvybę. Pats popiežius Jonas Paulius II apibūdina donorystę kaip meilės aktą ir tam pritaria sakydamas: „Reikia žmonių, ypač jaunų žmonių, širdyse išugdyti nuoširdų ir gilų broliškos meilės supratimą; meilės, kuri gali pasireikšti ir sprendimu padovanoti savo organą.”
Eligija Rukšytė, 3b
