Kaip sėmėmis kultūros

Balandžio antrą dieną grupelė mūsų gimnazistų su Aukštakalnio progimnazijos mokiniais vyko į Lietuvos Respublikos Seimą ir į Vilniaus Nacionalinį teatrą žiūrėti K.Binkio dramos „Atžalynas“ (rež. J. Vaitkus).

Atkeliavus į Vilnių, pirmasis mūsų tikslas buvo Lietuvos Respublikos Seimas. Su gera nuotaika esami ir būsimi gimnazistai patraukė link mūsų šalies pagrindinio valdžios pastato. Daugelį nustebino, jog pirmiausia turėjome praeiti apsaugą – metalo detektorių. Ne visiems pavyko iš karto – buvo juokinga, kai dvi merginos ramiai nepraėjo, nes nešioja kabes, keli vaikinai iš kišenių pamiršo išsitraukti visas monetas arba diržo sagtis, pasirodė, turinti per daug metalo. Visgi Seimas yra ta institucija, kur ne kiekvienas ir ne bet kaip gali įeiti. Tie menki nesusipratimai tik pakėlė nuotaiką. Taip puikiai nusiteikusius mus pasitiko LR Seimo ekskursijų vadovės ir Seimo narė Milda Petrauskienė. Pasidalinę į dvi grupes pradėjome kelionę po trečiuosius Seimo rūmus.

Iš pradžių apsilankėme didžiojoje salėje, kurioje vyksta posėdžiai. Lankydamiesi čia pirmą kartą, jautėmės tikrai fantastiškai. Juk kiek kartų buvo matyta, kaip tėvai, seneliai žiūri tuos nuobodžius posėdžius iš Seimo salės, o dabar turėjome galimybę čia pabūti patys! Gaila, kad tą dieną nevyko posėdis ir matėme tik tuščias darbo vietas. Taip pat aplankėme ir istorinę Kovo 11-osios salę, kurioje buvo pasirašytas aktas dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo. Buvo labai įdomu sėdėti Seimo narių, šio akto signatarų, kėdėse, matyti užrašus su pavardėmis, įsijausti į jų vaidmenį. Neaplenkėme ir Prezidentės salės, kuri naudojama tik jai atvykus. Nustebino tai, jog Seime prezidentė apsilanko nedažnai – tik apie 10 kartų per metus. Paskutinį kartą ji čia buvo, kai ruošėsi metinio pranešimo skaitymui. Paskutinė aplankyta vieta buvo spaudos konferencijų salė. Čia Seimo nariai atsakinėja į klausimus spaudos atstovams. Tą dieną minikonferencijoje į mums iškilusius klausimus atsakinėjo jau minėta Seimo narė, išrinkta Utenoje, Milda Petrauskienė. Sužinojome, jog Seimo nariu būti nėra taip paprasta. Tai ne tik dalyvavimas Seimo posėdžiuose, bet ir susirinkimai komitetuose, savo apygardų lankymas. Taip pat Seimo nariai turi labai daug papildomos veiklos. Jie gali dalyvauti daugybėje Seimo veiklų.

Po M. Petrauskienės mums surengtų vaišių, kuriomis buvome maloniai nustebinti, prasidėjo antroji, bet ne prastesnė kelionės dalis – Vilniaus nacionalinis teatras ir Jono Vaitkaus režisuotas spektaklis „Atžalynas“. Jis nepaliko abejingų. Tai reginys, kurį turi pamatyti kiekvienas. Nors K.Binkio drama parašyta dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, bet ji aktuali ir dabar, nes aprėpia daugybę socialinių ir moralinių klausimų, giliai paliečia žiūrovo jausmus (sako, mokytojos net verkė!!!). Apie ką ši drama, nepasakosiu dėl intrigos (gal kas nors susidomės ir norės viską pamatyti savomis akimis). Aišku, jaunimas džiaugėsi, jog buvo ir humoro intarpų. Labai nustebome  scenoje pamatę visiems gerai pažįstamą autoserviso meistrą iš filmo „Moterys meluoja geriau“ – aktorių Džiugą Siaurusaitį. Čia, žinoma, jis nebuvo automechanikas, tačiau irgi paliko įspūdį. Kitas daugeliui pažįstamas aktorius Saulius Balandis vaidino mokytoją. Aktorių profesionalumas, režisieriaus įdirbis ir bendras vaizdas galėtų sužavėti kiekvieną ir nelabai įpratusį prie teatro meno.

Esame labai laimingi, kad gavome tokią progą pasisemti kultūros.

Greta Rušėnaitė, 3c