Mūsų gimnazijos pasididžiavimas – Jonas Valančiūnas!

Gegužės 19 diena mūsų gimnazijoje buvo ypatinga. Joje apsilankė buvęs mokinys, profesionalus Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis NBA lygoje Toronto „Raptors“ komandoje, dar kitaip vadinamas „JV“ — JONAS VALANČIŪNAS. Gimnazijoje įvyko progimnazijų krepšinio turnyras, po kurio spaudos konferencijoje pakalbinome garsų krepšininką. Nors laiko mūsų svečias turėjo labai nedaug, bet mielai atsakė į daugybę klausimų.

Kokius prisiminimus Jums kelia ši gimnazija?
Gerus ir tik gerus. Išties buvo geri laikai. Kartais pagalvoju, jog tai buvo nuostabus metas: buvau vaikas, gyvenau be rūpesčių (išskyrus tokius, kaip pabėgti iš pamokų ar greičiau užaugti). 

Ar Jus vargina gerbėjų dėmesys?
Nevargina (šypsosi). Man malonu, kad mane pažįsta. 

Ar svarbu yra sirgalių palaikymas?
Taip, tai yra labai svarbu. 

Ar žaisdamas girdite juos?
Be abejo, tačiau didžiausias dėmesys sutelktas į patį krepšinį. 

Apie ką galvojate žaisdamas?
Žinoma, kad apie žaidimą. Tai yra ne tik fiziškai, bet psichologiškai sunkus darbas. Reikia galvoti apie kiekvieną veiksmą, ėjimą, ką darysi toliau, kaip elgsiesi vienoje ar kitoje situacijoje. 

Ar nebūna kokių nors kuriozinių situacijų su sirgaliais ar žiūrovais?
Būna. Kai neatpažįsta, sako: „Tu aukštas, kas tu toks?“ „Šaškininkas“,- atsakau. Arba kai pamato, kad su manimi žmonės fotografuojasi, prieina ir klausia, kodėl su manimi fotografuojasi, tai sakau, kad aš labai gerai plaukiu (juokiasi). 

Ar skiriasi sirgaliai Lietuvoje ir Amerikoje?
Amerikoje sirgaliai ateina tris kėlinius pažiūrėti šou, o ketvirtą kėlinį sirgti už savo komandą. O čia, Lietuvoje, yra fanų komandos, kurios nuo pat rungtynių pradžios ir dar prieš jas šaukia skanduotes, palaiko komandą. 

Ar anglų kalbą lengviau yra išmokti mokykloje, ar užsienyje? 
Tikriausiai, kad ne mokykloje. Mokykloje atrodo, jog nuolat vargsti. O kai kalbos tikrai prisireikia, tuomet tenka imti papildomas pamokas, galvoti, prakaituoti, kaip išmokti, nes mokykloje buvo susidariusi nuomonė, jog nereiks. 

Kuo Jūs labiausiai didžiuojatės?
Savo šeima. Tai man yra didžiausia vertybė. 

Ar auginsite krepšininku mažąjį Jonuką?
Aš auginsiu asmenybę. O ką jis norės veikti, galės nuspręsti pats. Man svarbu, kad neitų gatvėmis ir nerūkytų, o visa kita man tiks. Dar, kad tėvo seno nepamirštų (šypsosi). 

Kokia yra sėkmės formulė?
Nežinau, ar tokia išvis yra. Yra darbo formulė. Prie sėkmės veda didelis darbas, noras. 

Daugeliui žmonių krepšinis yra laisvalaikio praleidimo būdas, Jums – darbas. Ką veikiate laisvalaikiu?
Dirbu (juokiasi). Mano laisvas laikas – vasaros pradžia, kai galima atsipalaiduoti, nuvažiuoti prie ežero, pažvejoti, nuvykti į medžioklę. O įpusėjus vasarai prasideda darbas, nes vasara kartu yra ir puikus laikas pasiruošti fiziškai. 

Kaip atrodo Jūsų diena?
Treniruotė, poilsis, treniruotė, geras maistas ir vėl poilsis. 

Maistui daug skiriate dėmesio?
Maistui reikia skirti daug dėmesio. Metams bėgant – maistas kitoks. 

Koks linksmiausias įvykis buvo nutikęs per visą Jūsų krepšinio karjerą?
Neseniai buvo, kai nesugebėjau du kartus iš eilės pataikyti dantų apsaugos į indelį. (https://www.youtube.com/watch?v=qM75-eGZT7A#t=38). Nematėte? Tai taip jūs mane ir mylite! (pajuokavo)

Kokie yra mėgstamiausi saldainiai?
„Kregždutė“. 

Koks įsimintiniausias filmas?
„Titanikas“. 

Kokia muzika labiausiai patinka?
Negaliu išskirti, nes klausau įvairių stilių muzikos. 

Koks rašytojas ir jo kūrinys įsiminė iš mokyklos?
Galima lengviau?.. 

Gražiausias metų laikas?
Pavasaris, nes mano gimtadienis. 

Ar laisvalaikiu bendraujate su kitais krepšininkais?
Taip, bendrauju. 

Mėgstamiausias krepšininkas?
Arvydas Šikšnius (Utenos „Juventus“)... Gal...Nežinau... 

Kaip vertinate Utenos krepšinio komandą „Juventus“?
Patekę tarp keturių geriausių komandų Lietuvoje jie parodė puikius rezultatus. 

Visą gyvenimą norėjote būti krepšininku ar turėjote ir kitų svajonių?
Norėjau būti Prezidentu. 

Direktorius jau rodo į laikrodį, o taip dar norisi daug ko paklausti, nes bendrauti su Jonu labai paprasta ir įdomu (tikrai neserga žvaigždžių liga). Nuoširdžiai dėkoju gerbiamam svečiui, kad rado laiko atsakyti į klausimus, pasidalinti šypsena, gera nuotaika, subtiliu jumoro jausmu. Linkiu sėkmės krepšinyje ir gyvenime, kuo mažiau nesėkmių ir vis dėlto – atrasti tą sėkmės formulę!

Greta Rušėnaitė, 4c