Pokalbis su žmogumi, galinčiu tvirtai pasakyti: „Aš esu laimingas“

Kasdien bendraujame su įvairiais žmonėmis. Vienus pažįstame daugiau, su kitais tik prasilenkiame pasisveikinę ar mestelėję nereikšmingą žvilgsnį. Bet juk kiekvienas žmogus – atskiras pasaulis, turintis įvairiausių spalvų: svajonių, pomėgių, mėgstamų užsiėmimų. Duris į tą kito žmogaus pasaulį dažnai atveriame tik arčiau su juo susipažinę, pasikalbėję apie gyvenimą ir jo vertybes. Žurnalistų būrelis „Langas“ nusprendė organizuoti susitikimus su įdomiais žmonėmis ir taip turtinti savo patirtį, ieškoti atsakymų į klausimą, koks gali būti gyvenimas. Dar prieš Kalėdų atostogas prie jaukios židinio ugnies vyko pirmasis susitikimas su mūsų gimnazijos kūno kultūros mokytoju Darium Kanapecku, kurio metu sužinojome, ką šis daugelio mylimas mokytojas veikia užvėręs sporto salės duris. Taigi kviečiame susipažinti!

• Profesija: Kūno kultūros mokytojas
• Išskirtinumas: Utenos Baptistų bažnyčios kunigas
• Mėgstamiausia spalva: mėlyna
• Mėgstamiausias maistas: cepelinai, šašlykai, lazanija
• Mėgstamiausi saldainiai: „Pergalė“
• Mėgstamiausias metų laikas: vasara
• Mėgstamiausia knyga: Biblija
• Fobija : aukštis

Viskas prasideda nuo vaikystės. O kokia buvo jūsų vaikystė? Kuo norėjote būti užaugęs?

Negaliu sakyti, kad buvau išskirtinis vaikas – ir su sese pasimušdavau, ir Kalėdų seneliu tikėjau, ir išdaigas mėgau. Nebuvau nei nuostabiai geras, nei labai blogas. Tėvams buvau geras. Dažniausiai (juokdamas priduria mokytojas). Vaikystėje turėjau daugybę minčių ir svajonių, kol galiausiai 10-oje klasėje pradėjau norėti būti policininku. Tuomet su keliais draugais nuvažiavome į atvirų durų dieną Policijos akademijoje. Ten gavome lankstinukus, kuriuose buvo įvardytas reikalavimas policininkui – ūgis 1,70. Iš karto nusivyliau. Reikėjo pasirinkti kažką patrauklaus ir kažką tokio, už ką galėčiau valgyti duoną.

 Ar vaikystėje pagalvojote, kad tapsite Baptistų bažnyčios kunigu?

Jūs nežinote, kas atsitiks rytoj. Taip, jūs planuojate, bet nežinote. Ir aš iki 14-15 metų galvojau apie Dievą, tačiau nežinojau, kad  save taip artimai susiesiu su dvasiniu gyvenimu, nors pirmą savo pamokslą pasakiau būdamas 16 metų.

Labai keista, kad jūs esate ir baptistų kunigas, ir kūno kultūros mokytojas. Kaip suderinate šiuos du dalykus? Kuris darbas jums labiau prie širdies?

Iš tikrųjų kaip ir bet kokia kita veikla jie yra suderiname tol, kol tarpusavyje nesusiduria. Asmeniškai man šiuo metu laiko užtenka abiems dalykams. Kūno kultūra, darbas su vaikais yra mano hobis,  ir dar už tai pinigus moka (juokiasi). Būkime realistai, valgyti reikia visiems. Šiuo metu nėra galimybės išgyventi iš to, kas yra aukojama bažnyčiai. Būti kunigu, mano nuomone, nėra darbas, tai gyvenimo būdas ir tarnystė Dievui bei kitiems žmonėms.

Labai įdomu sužinoti, kuo jūsų tikėjimas skiriasi nuo mūsų, katalikų?

Pirmiausia, aš pats užaugau tokioje šeimoje, kurioje mama netikėjo Dievu, o tėtis buvo katalikas. Man buvo labiau priimtina ta samprata, kad Dievas yra. Mes, baptistai, esame krikščionys. Mes stengiamės nepraktikuoti to, kas neparašyta Biblijoje. Mūsų autoritetas yra Dievo žodis. Kodėl? Todėl, kad žmogus turi nuomonę, tačiau ji po 20 metų pasikeis, nes mokslas atranda vis kažką naujo, o Dievo nuomonė nesikeičia.

Kuo skiriasi baptistų ir katalikų kunigai?

Tikriausiai jums įdomu, ar baptistų bažnyčios kunigai gali tuoktis? (Mokytojas Darius pasiima Bibliją ir paskaito nurodymus bažnyčios pamokslautojui, iš kurių tampa aišku, kad atsakymas yra „taip“). Mes visi esame žmonės ir visi esame nuodėmingi. Būti susituokusiam – privalumas, kadangi galima patarti žmogui šeimos reikalais praktiškai.

Ar jūs džiaugiatės, jog esate baptistų kunigas?

Dievo akyse mes nesame verti to, ką turime šiandiena. Visa tai yra iš Dievo malonės. Pavyzdžiui, mes galime prisižiūrėti savo sveikatą, bet jos išlaikyti negalime. Mes negalime pasakyti, ar gyvensime rytoj ir apskritai kiek gyvensime. Todėl ir aš esu kas esu tik iš Dievo malonės. Ir tikrai džiaugiuosi tuo, nes tai suteikia laimės.

Ar buvo jūsų gyvenime akimirkų, kad gailėtumėtės dėl savo pasirinkimo?

Kaip ir bet kokį darbą dirbant atsiranda visokių minčių, ypač kai kas nors nevertina to, ką darai. Būna sunkių akimirkų, bet ateina laikas ir suprantu, kad nesuklydau.

Kaip baptistai švenčia Kalėdas? Ar laužote kalėdaičius per Kūčias?

Mes nešvenčiame liūdnai. Mes bendraujame, žaidžiame, giedame, vaidiname. Žaidimai yra skirti linksmai praleisti laiką. Mes nesiremiame burtais, tokiais kaip šiaudo traukomas iš po staltiesės ir pan. Kam visa tai? Tikriausiai žmogus nori žinoti daugiau, nei užrašė Dievas. Mes netikime prietarais. Kalėdaičių mes neturime. Laužome neraugintą duoną bei dalinamės vynuogių sultis. Tai yra Kristaus nurodymas prieš pat jo mirtį ir todėl mes taip darome. Kristaus atminimo vakarienę mes minime tris kartus per metus.

Kokią reikšmę jūsų gyvenime turi žodis?

Dievo žodis, kurio aš stengiuosi laikytis, yra mano gyvenimo kelrodis ir priminimas, kas aš esu.

Kaip manote, ar žmogus gali būti laimingas atlikdamas tik gerus darbus?

Manau, kad ne. Mes visi turime tuštumą viduje, kurią gali užpildyti tik Dievas. Bandome ją panaikinti turtais, linksmybėmis, adrenalinu, taip pat galvojame, kad pavyks gerais darbais.

Kokia jūsų nuomonė apie tuos, kurie stengiasi savyje esančią tuštumą užpildyti adrenalinu ir rizika?

Tai yra Dievo gundymas. Pavyzdžiui, jei tu važiuosi dideliu greičiu motociklu, tavęs neapsaugos. Tai žmogaus pasirinkimas.

Gyvenimas – tai daugybė pamokų, iš kurių mes visi mokomės. Ar jūs turėjote įvykių, kurie būtų jus kažko išmokę, privertę suprasti, kad einate ne tuo gyvenimo keliu?

Taip. Šios pamokos visos skirtingos, bet tuo pat metu ir panašios. Buvo laikas, kai supratau, kad man dar nėra laikas iškeliaut. Vieną kartą mes su broliu bandėme verstis „salto“ ir aš kritau tiesiai galva į žemę, tada supratau, kad Dievas mane saugo. Daugiau nebešokinėju. Yra buvę ir pasirinkimų, dėl kurių norisi laiką atsukti atgal, yra praleistų galimybių, dėl kurių gailiuosi.

Ar jūs esate laimingas?

Taip. Ne visada yra lengva, bet aš žinau, kad Dievas yra mano pagalba, ir dėl to aš esu laimingas.

 Raminta Kairionytė, 3c