Kalėdinis interviu

Paskutinės 2014–ųjų  metų dienos. Artėjančios Kalėdos. Priešventinis šurmulys gatvėje, parduotuvėse, gimnazijoje. Padažnėjęs nerūpestingas juokas mokyklos koridoriuose. Gerumo akcijos. Repeticijų iš aktų salės garsai. Kiekvienoje klasėje tvyranti laukimo nuotaika. Atostogų, šventės, dovanų. Stebuklo? Galbūt. Šios nuotaikos kontekste pakviečiau keletą mokyklos bendruomenės narių stabtelėti ir atsakyti į tris klausimus:

1. Kas Jums yra kalėdinė dvasia?
2. Kada ir kaip sužinojote, jog Kalėdų Senelis neegzistuoja? O gal juo dar tebetikite?
3. Gal prisimenate kokį linksmą įvykį iš savo gyvenimo, kuris būtų susijęs su didžiosiomis metų šventėmis. Papasakokite.

Audronė Šukevičienė (biologijos mokytoja)

 Tai vilties ir tikėjimo žmogaus gerumu, geresniu pasauliu metas, tai nenusakomas jausmas širdyje. Aš manau, kad tik būdamas draugiškas ir atlaidus kitiems gali pajusti Kalėdų dvasią.

1. Tikėjimas Kalėdų Seneliu suteikia daug teigiamų emocijų, ypatingą šventės laukimo pojūtį, taip pat vilties, kad jo atėjimas per Kalėdas padarys tavo ir artimųjų gyvenimą gražesnį, laimingesnį. Tikėkime, Kalėdų Senelis yra!
2. Ypatingai linksmo įvykio, kurį galėčiau papasakoti, neprisimenu, nes visos Kalėdos, ypač vaikystėje, buvo nuostabios ir labai laukiamos. Norėčiau palinkėti visiems gražių ir jaukių švenčių, gerumo, kantrybės, taip pat tikėjimo, nes stebuklai atsitinka tiems, kurie jais tiki. Ir ne tik Kalėdų naktį...

 Daiva Rušėnienė (apklausos autorės mama )

1. Kalėdinė dvasia – šventiškai išpuošti namai. kai visa šeima susirenka prie Kūčių stalo, bendrauja, laukia dovanų ir Kalėdų senelio.
2. Kai man buvo 8 metai brolis pasakė, kad matė tėtį, kuris deda dovanas po egle. Aš tuo negalėjau patikėti dar ilgai!
3. Labai linksmi būdavo mokykliniai karnavalai. Visi puošdavomės kaukėmis, rengdavome vaidinimus. Mokytojai taip pati būdavo pasipuošę.

Jolita Pakalnytė (informacinių technologijų mokytoja)

1. Kalėdinė dvasia – tai visos šeimos bendra nuotaika, kai niekas niekur neskuba, širdies neslegia jokie rūpesčiai, kai norisi kalbėti ne apie gyvenimo kasdienybę, o prisiminti savo senelius, kas gera ir gražaus įvyko per metus, pasidžiaugti savo ir vaikų pasiekimais.
2. Bet juk Kalėdų senis yra! Ir ne vienas – ir „lietuviškas“, ir „užsienietis“. Galbūt jie nedovanoja kiekvienam iš mūsų maišo dovanų, bet tikrai stengiasi, kad visų nuotaika prieš Kalėdas pagerėtų.
   Kai dukra buvo maža, mes išsiuntėme Kalėdų Seneliui sveikinimą į Laplandiją. O balandį, prieš pat Velykas, gavome jo atsakymą su sveikinimais ir linkėjimais. Kadangi linkėjo gražių dalykų, tai sveikinimas tiko ir Velykoms :)
3. Kai sūnus buvo mažas, po eglute rasdavo dovanas nuo tėvų ir nuo Kalėdų Senelio. Džiaugiuosi, kad dabar paaugo, ir nebeieško Kalėdų Senelio dovanų :).

 Ernesta Juškevičienė (mokyklos sveikatos darbuotoja)

1. Tai laikas, kai skamba kalėdinės dainos, rodomos specialios televizijos laidos – visur tvyro Kalėdų dvasia. Nors ji ir nematoma, bet aš jaučiu jos egzistavimą. Šiuo laikotarpiu mes pasikeičiame, būname tarsi nebe vieni. Kiekvieno širdis siekia gėrio, džiaugsmo ir tyrumo...
2. Būdama ketvirtoje klasėje visai netikėtai radau daug dovanų, paslėptų spintoje. kai tas pačias dovanėles radau kitą rytą po eglute, supratau, kad Senelio šalčio vaidmenį atlieka tėveliai.
   Kalėdų Seneliu jau nebetikiu, bet prisiminimai apie jį išlieka visam gyvenimui, būtent dėl jų kartais taip norisi grįžti į vaikystę...
3. Būdama 4-5 metukų reikalaudavau mamos, kad eglutę reikia puošti ne tik žaisliukais ir girliandom, bet ir saldainiais, blizgiu popieriuku bei obuoliais. Kai norėdavau ko nors skanaus, palypėjusi ant kėdutės išsivyniodavau saldainį, o į popieriuką įsukdavau duonos. Nupuošiant eglutę, mamai kildavo įtarimas, kodėl taip sukietėję tie saldainiai. Prasukusi popieriuką, rasdavo duonos gabalėlį. Mama nepasimesdavo, o su šypsena lūpose sakydavo: „Visi saldainiukai tau, Ernestute“. Man būdavo visai nejuokinga, o mama su tėčiu juokdavosi iki ašarų. Dabar per kiekvienas Kalėdas tai prisiminę skaniai pasijuokiame :)

Adelina Paulauskaitė (mokinių prezidentė)

1. Man kalėdinė dvasia – tai susitikimas su giminėmis, bendravimas su šeima, namai, kvepiantys mandarinais. Ir labai mėgstu Kūčių rytą puošti eglutę su šeima.
2. Kalėdų senelis egzistuoja, tik jis nespėja visų vaikų aplankyti, o tėvai, kaip Kalėdų Senelio pagalbininkai, dovanas mums tiesiog padeda po eglute.
3. Dar kai buvau visai maža, vyresnė sesuo erzindavo, kad nėra Kalėdų Senelio, labai verkdavau ir klausdavau, kas jį nužudė.

Taigi nepaisant to tikite ar ne – Kalėdų senelis vis tiek ateina. Linkiu, kad jis atrastų kelią į kiekvieno Jūsų širdis ir atneštų daug šilumos, džiaugsmo, kad namuose nenustotų skambėjęs juokas ir nepaliautų kvepėti pyragai. Lai ateinantys ožio metai išpildo visas svajones, troškimus. Gimnazijos abiturientams linkiu be galo daug kantrybės, valios, stropumo, likusiems moksleiviams – užsibrėžti ir atkakliai siekti gyvenimo tikslo.

Greta Rušėnaitė, 4C