Aš ir mano kūryba

Sveiki visi. Galbūt čia yra žmonių, kurie dar manęs nepažįsta, todėl noriu prisistatyti. Aš esu Rimtautė Emilija Rastenytė, man 18 metų, esu šios mokyklos abiturientė.

Ačiū visiems susirinkusiems, kad atėjote į mano parodos atidarymą. Ypač noriu padėkoti mano menų mokytojoms – dailės mokytojai Dainai ir technologijų mokytojai Loretai už paskatinimą, paraginimą ir pagalbą rengiant ir kuriant šią parodą.

Pirmiausia norėčiau atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus. Vienas iš dažnai užduodamų klausimų, į kurį teko ne vieną kartą atsakyti pastarosiomis dienomis, tai kiek laiko užtruko paruošti šią parodą, nupiešti visus kūrinius. Seniausias piešinys, esantis šioje parodoje, buvo sukurtas 2016 ar 2017 metais - tai vienuolė. O naujausias mano piešinys yra kunigas, kurį nupiešiau šį mėnesį. Tad galima manyti, kad parodą kūriau 2 ar 3 metus. Turbūt keistas tas faktas, kad tarp tos pačios tematikos piešinių sukūrimo yra toks didelis laiko tarpas. Taip yra todėl, kad, gavusi įkvėpimo dozę ir turėdama mintį, aš nupiešiu vieną piešinį, tačiau einant laikui, gvildenant įvairius klausimus ir mąstant, gimsta ir kitas tos pačios tematikos piešinys. O tai gali užtrukti daug laiko. Kitas dažnai užduodamas klausimas yra, kiek laiko užtrunka nupiešti vieną piešinį. Atsakymas į šį klausimą taip pat įdomus. Vieno kūrinio nupiešimas gali užtrukti pusę metų, o kito – vos 2-3 valandas. Pats pirmas piešinys, esantis šioje parodoje, gimė per pusę metų. O antrasis – per 2-3 valandas, nes buvo sukurtas dailės olimpiados metu, ir, beje, užėmė 1 vietą.

Dabar noriu pakalbėti apie pačią parodą ir ją pristatyti. Mane sukurti šiuos piešinius įkvėpė kasdienybė. Iš tikrųjų, tai paminėta šios parodos įžanginiame žodyje, kuriame parašiau apie save ir parodą, todėl galėsite paskaityti patys. Taip pat, mano manymu, ši paroda yra sudėta iš 4 dalių – skirtingų tematikų. Pirmoji tema – pirmieji du piešiniai – turbūt neturi bendros minties. Juos sieja tik skirtingas nupiešimo laikas. Kaip jau anksčiau minėjau, pirmasis piešinys buvo sukurtas per pusę metų. Vienais mokslo metais mane labai sužavėjo mintis iliustruoti žodį „Utena“. Aš paruošiau eskizą, sukomponavau žodį ir palikau eskizą mokykloje vasaros atostogų metu. Grįžusi po atostogų, jau turėjau kitą mintį, nes ankstesnioji manęs jau nebetraukė, bet pati kompozicija man labai patiko. Nusprendžiau duoti sau laiko subrandinti šį kūrinį. Taip ir piešiau pusę metų, tapiau, aplikavau. Šis piešinys sudarytas iš daugelio sluoksnių, kuriuos vieną po kito vertė keisti nepasitenkinimas. Galų gale, pasiekusi kritinį tašką, nusprendžiau, kad laikas baigti. Tad šiame piešinyje yra daug emocijų ir minčių, susikaupusių per ilgą laiko tarpą. Kadangi čia yra paslėptas žodis „Utena“, jis nėra akivaizdus ir jį pastebėti yra sunku, tad duodu Jums užduotėlę pabandyti surasti čia šį žodį. Galėsite patikrinti savo pastabumą.

Antrasis piešinys buvo sukurtas per 2-3 valandas dailės olimpiados metu. Čia vaizduojamas Jonas Mekas. Jei nežinote šios asmenybės, manau, po parodos atidarymo bus puikus metas pasidomėti. Taip pat šis portretas man yra ypatingas tuo, kad aš jį nupiešiau su spalvotais pieštukais, nors man juos naudoti yra neįprasta, tačiau per dailės olimpiadą surizikavau ir laimėjau 1 vietą. Iš tolo portretas atrodo vientisas, švelnus. Tačiau arčiau priėję pamatysite daug griežtų pieštuko štrichų. Šios detalės yra labai įdomios.

Antrąją dalį man patinka vadinti „Švenčiausiąja Trejybe“. Nors čia yra keturi portretai, tačiau vaizduojamos trys asmenybės – vienuolė, popiežius ir kunigas. Šių piešinių mintis tokia, kad žmogus yra visapusiškas, jis niekada nėra vien geras ar vien blogas. O šios asmenybės visuomenėje yra laikomos šventomis, geromis. Dažnai žmonės neįsivaizduoja jų blogųjų pusių. Turėdama omenyje žmogaus įvairiapusę prigimtį, sukūriau šią dalį. Taip pat čia pabandžiau naują dalyką – nupiešiau popiežiaus negatyvą ir atspausdinau šio negatyvo negatyvą. Todėl eksponuojami du šio portreto variantai.

Trečioji dalis išsiskiria iš visos parodos savo idėjos lengvumu, linksmumu. Šie darbai yra laisvi, lengvi, smagūs. Juose vaizduojama žmogaus ir gamtos sąsaja. Aš šią dalį kūriau metus, tad pavaizdavau žmogaus nuotaikų kaitą keičiantis metų laikams. Taip pat šią dalį man padėjo sukurti technologijų mokytoja Loreta. Ačiū jai už įkvėpimą ir paskatinimą.

Ketvirtoji ir turbūt sunkiausioji dalis susideda iš dviejų paskutinių piešinių. Jais norėjau įprasminti prekybos žmonėmis problemą. Juk žmogus yra dvasinė būtybė, kuri neturi kainos. Gaila, bet žmoguje yra pastebima materialinė vertė. Žmonės nuolatos dingsta be žinios. Neaišku, kur jie. Man ta mintis yra baisi, paslaptinga, verčianti susimąstyti. Galėčiau ilgai kalbėti šia tema, nes man ji įdomi, bet nenoriu išsiplėsti, nes manau, kad meno žavesys yra tai, kad kiekvieną kūrinį mes galime interpretuoti savaip.

Galbūt Jums kils kitokių minčių, pažvelgus į šiuos piešinius. Todėl linkiu Jums atrasti piešinį, mielą širdžiai, kuriame matote dalelę savęs ir kuris Jums būtų mėgstamiausias. Tikiuosi, kad tas kūrinys, kaskart praeinant pro jį, vers Jūsų sielą apsidžiaugti. Ačiū už dėmesį.