.

Biudžetinė įstaiga. K. Ladygos g. 18, Utena
Telefonas: (8-389) 61328
el. paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Juridinio asmens kodas: 190181633
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre
Gimnazijos steigėjas: Utenos r. savivaldybės taryba
PradžiaLaikraštis „Langas“InterviuLangas-Interviu-2019-10-04

Susipažinkime

Džiugu, kad mūsų gimnazijoje šiemet pradėjo dirbti net penki nauji mokytojai. Laikraščio „Langas“ redakcija kviečia susipažinti su jais iš arčia.

  1. Pirmiausia norime paklausti, kaip jaučiatės mūsų gimnazijoje.
  2. Susipažįstant su žmogumi, visada įdomu žinoti, iš kur jis kilęs. Tad kur prabėgo jūsų vaikystė, mokslo metai?
  3. Ar būti mokytoju buvo Jūsų pasirinkimas? O gal profesija pasirinko Jus? Kaip Jūs tapote tuo, kuo esate?
  4. Kaip manote. kokių charakterio savybių labiausiai reikia mokytojui?
  5. Mokytojo veikla mokykloje labai įvairiaspalvė: džiugios akimirkos ir nusivylimai, dėkingumas ir pykčio protrūkiai. Kas Jums labiausiai  įsiminė per darbo mokykloje metus?
  6. Kokių turite vilčių, ketinimų, planų, svajonių...?
  7. Koks jūsų laisvalaikis? Kas labiausiai prie širdies?
  8. Gyvenimas už mokyklos sienų. Mums, mokiniams, visada labai smalsu, kokia mokytojo, -os šeima. Papasakokite apie ją.

Lietuvių kalbos mokytoja Giedrė Kandratavičienė

1. Labas! Jaučiu, kad daug kas man čia nauja. Prašiau likimo iššūkių ir jų gavau. Su kaupu! Bet apskritai, jaučiuosi gerai.

2. Gimiau Ignalinos r., vaikystė prabėgo ežeringame miestely – Linkmenyse, ten baigiau ir vidurinę mokyklą. Ir dabar turiu sodybą šalia Linkmenų, Naujasodyje.

3. Pasirinkau pati; abu tėvai buvo mokytojai, tai kaip ir nebuvo didelių diskusijų, bet džiaugiuosi ir tuo, kad turiu ne tik mokytojo, bet ir verslo vadybos specialybę.

4. Stiprybės, kantrybės, jumoro jausmo, objektyvumo. Ir siekio tapti įdomesniam už youtube !

5. Liūdnas nepamirštamas įvykis – mano mokinio žūtis per paskutinį skambutį. Žavingos akimirkos – kai po daugelio metų piktieji mokiniai kažkaip „apsiverčia” ir gaunu jų gražias žinutes, skambučius.

6. Svajoju aplankyti Australiją. O pagrindinis planas ir svarbiausias mano projektas dabar – sūnus Aidas.

7. Mėgstame keliauti su šeima. Labai mėgstu skaityti, kai turiu daugiau laiko, – piešiu. Myliu spalvas :)

8. Mano šeima – aš, mano sūnus ketvirtokas Aidas, mano tėtis Vytautas Petras ir dvi katės.


Muzikos mokytojas Linvydas Žlabickas

1. Mokykloje jaučiuosi tikrai labai gerai. Jaučiu didelį administracijos palaikymą, taip pat turiu nuostabias kaimynes. Visų kolegų pažinti dar nespėjau, bet per artimiausias savaites bičiulių ratas, manau, turėtų labai išsiplėsti. Taip pat smagu čia matyti jau gerokai paaugusius buvusius savo mokinius iš Vyturių progimnazijos.

2. Gimiau ir augau Utenoje. Mokiausi 5-oje vidurinėje mokykloje, taip pat baigiau Vaikų muzikos mokyklą. Visos mokyklinės vasaros prabėgo pas senelius Ignalinos rajone Naubėnų kaime.

3. Atsitiko taip, kad pati profesija pasirinko mane. 1994 m. baigiau Vilniaus Tallat-Kelpšos aukštesnę muzikos mokyklą (baigiant ji tapo konservatorija), grįžau į Uteną ir tais pačiais metais pradėjau dirbti savo  buvusioje mokykloje, 5-oje vidurinėje, muzikos mokytoju. Vėliau studijos Šiaulių universitete, kur baigiau pradinių klasių bei muzikos mokytojo studijas.

4. Bėgant metams suprantu, kad  mokytojui, ko gero, labiausiai reikia šalto proto ir  begalinės begalinės kantrybės.

5. Taip, mokytojo veikla tikrai įvairiaspalvė. Manau, kiekvieno mokytojo darbe yra buvę ir džiugių akimirkų, ir pykčio valandėlių, ir dėkingumo, ir nusivylimo. Ne išimtis ir aš, per 22 metus tikrai būta visokiausių akimirkų. Bet visgi atmintyje dažniausiai išlieka tik teigiami dalykai, mokinių bei buvusių kolegų veidai, su kuriais siejo smagios iškylos, kelionės, įvairūs renginiai, koncertai.

6. Turiu tikrai daug planų ir įvairiausių svajonių, bet iš patirties žinau, kad apie jas iš anksto garsiai girtis negalima, nes neišsipildys…

7. Laisvo laiko tikrai daug neturiu. Didžiąją laisvalaiko dalį suvalgo muzika. Jau 25 metai, kaip groju vestuvėse bei įvairiose šventėse. Taigi beveik visi savaitgaliai praleidžiami ne namuose. Dar truputį ūkininkauju buvusioje senelių sodyboje. Žiemos metu labai mėgstu žvejoti. Anksčiau žvejojau ir vasarą, bet dabar tam nebeužtenka laiko. Taip pat pastaraisiais metais vėl įsižiebė kadaise prigesusi meilė motociklams. O kur dar namai, buitis, remontai...

8. Žmona Sigita dirba siuvykloje Engel Dali. Sūnus Jokūbas pernai baigė Kauno J. Gruodžio konservatoriją (saksofono specialybę), o šiemet įstojo mokytis į Policijos mokyklą, taigi bus muzikuojantis policininkas. Dukra Ieva mokosi Aukštakalnio progimnazijoje, 7 klasėje. Lanko muzikos mokyklos smuiko klasę, beje, yra daugelio konkursų nugalėtoja ir laureatė. Taigi mes šeimoje beveik visi susiję su muzika.


Tikybos mokytoja Audronė Bučienė

1. Juokaudama pirmokams gimnazistams sakiau, kad jaučiuosi naujokė kaip ir jūs. Jei iš tikrųjų, tai jaučiuosi puikiai. Kas man čia yra nauja, kad greitai sulaukiu draugiškos pagalbos iš kolegių.

2. Vaikystė ir jaunystė prabėgo gimtojoje Utenoje. Nuo pirmos iki vienuoliktos klasės (dabar 12 kl.) mokiausi Utenos 4-oje vidurinėje mokykloje (dabartinėje Dauniškio gimnazija).

3. Kai pradinėje klasėje reikėjo parašyti rašinėlį, kuo norėtum būti užaugusi, buvo vienintelis noras – darželio auklėtoja. Vaikystėje dažniausiai žaisdavau „mokyklą”. Šis noras neišblėso, todėl nutariau studijuoti Vilniaus pedagoginėje mokykloje ir įgyti ikimokyklinių įstaigų auklėtojos specialybę. Tik vėliau nutariau gilinti žinias religijos moksluose, studijuodama Kauno Vytauto Didžiojo universitete.

4. Mokytojas turi mylėti vaikus, būti atsakingas, nuoširdus ir suprantantis mokinius bei randantis bendrą kalbą su jais.

5. Pirmiausia, teko ir tenka dirbti ten, kur nuoširdus ir draugiškas kolektyvas. Prisiminimų, aišku, yra įvairių. Tačiau visada norisi prisiminti tai, kas gera.

6. Svajonė, kad viskas bėgant metams tik gerėtų.

7. Pavasarį, vasarą darbuotis sode, keliauti, pabūti su anūku.

8. Būdama 24 metų sukūriau šeimą, turiu dvi dukras Mingailę (26 m.) ir Agnę (21 m.), anūkėlį Teodorą (2 m.). Dukros gyvena ir dirba Vilniuje.


Geografijos mokytoja Živilė Kanapkienė

1. Jaučiuosi įvairiai, vis dar bandau adaptuotis ir šlifuoti kampus (kai kurie labai aštrūs).

2. Esu aukštaitė su dzūkiškom  priemaišom (mano mama yra iš Varėnos). Visa vaikystė prabėgo Sidabrinių kaime, čia baigiau ir pradinę mokyklą, kiti 8 metai prabėgo Suginčių vidurinėje mokykloje, kurioje dirbu jau 18 metus.

3. Profesijos pasirinkimui didelę itaką turėjo mano geriausi mokytojai Danutė ir Juozas Vasilevičiai. Danutė buvo mano geografijos ir kūno kultūros mokytoja, o Juozas – auklėtojas, matematikos mokytojas ir orientavimosi sporto treneris. Jų dėka 6 klasėje pradėjau sportuoti, o orientavimosi sportas persekioja mane iki dabar.

4. Kantrybės ir išradingumo.

5. Džiugios akimirkos ateina ir praeina, pasimiršta, o skaudūs dalykai ilgesniam laikui užsilieka, bet su džiaugsmu prisimenu savo antrąją auklėjamą klasę: turistinius žygius, orientavimosi varžybas, stovyklas, jų ruoštas staigmenas, renginius.

6.Turiu, bet pasiliksiu kol kas sau. 

7. Jeigu reikėtų parašyti vienu žodžiu, tai būtų sportas: bėgimas, slidinėjimas, orientavimosi sportas. Daug važinėju į bėgimo, orientavimosi sporto varžybas. Molėtų rajone turime įkūrę orientavimosi sporto klubą „Klajūnas”, kuris šiemet šventė 30 metų jubiliejų. Taigi praktiškai visus savaitgalius ir leidžiame su klubiečiais varžybose.

8. Sūnui 19 metų. Šiemet baigė 12 klasių. Ryt iškeliauja į kariuomenę. Vaikystėje ir jis buvo įtrauktas į orientavimosi sportą, bet futbolas nugalėjo ir duoklė buvo atiduota „Utenio” komandai.


Kūno kultūros mokytoja Gabrielė Pereklytė

1. Jaučiuosi tikrai gerai, nors nepavyko išvengti lengvo streso pirmosiomis darbo dienomis, tačiau mokiniai tikrai draugiški, noriai bendraujantys ir smalsūs,  kai kurie jau spėjo išbandyti ir mokytojo leistinas ribas pamokų metu. Džiaugiuosi, kad mokiniai ateina į mokytojo kambarėlį, paklausia, kaip sekasi, nelieka abejingi ir noriai pašmaikštauja.

2. Esu gimusi Vilniuje, bet užaugusi Utenoje. Po 12 klasės išvažiavau į Vilnių, kur baigiau bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete. Specialybė – kūno kultūros mokytoja.

3. Mano pasirinkimas būti mokytoju atsirado 12 klasėje, nes prieš tai visada maniau, kad būsiu rankinio trenere, kadangi šią sporto šaką sportavau. Yra nemažai mano giminaičių, baigusių pedagogines studijas – ir geografijos, ir dailės, ir istorijos mokytojų. Tačiau vienintelė krikšto mama dar dirba pedagoginį darbą. Manyčiau, prie mano tapimo mokytoja prisidėjo daug kas, bet labiausiai, sakyčiau, mano tėveliai ir krikšto tėveliai, kurie skatino mane ir jų dėka tapau tuo, kuo dabar esu.

4. Sąžiningumo, kantrumo, pastabumo, ryžtingumo, linksmumo.

5. Dirbu vos mėnesį, viskas labai šviežia. Esu 23 metų, daug kas sako, pati atrodau kaip mokinė. Todėl labiausiai išgyvenau, kaip į mane kreipsis mokiniai: gal vardu, gal sakys „tu”? Galbūt pasirodys keista, bet pagaunu save, kada darbo dienos pabaigoje vis susimąstau apie tai, kiek mokinių į mane šiandien kreipėsi mokytoja. Keista? Kartais dar reikia sau ir įžnybti, nes girdėti žodį MOKYTOJA sukelia sunkiai paaiškinamą jausmą. Galbūt euforija? Galbūt pasididžiavimo jausmas? Nežinau, bet tikrai geras jausmas.

6. Tikiuosi 2020 metais studijuoti magistrą. Kokia studijų kryptis bus, dar neapsisprendžiau, turiu beveik metus. Taip pat labai tikiuosi sukurti šeimą, o vėliau ir turėti vaikų. Planas: likti gyveti Utenoje – Lietuvoje.

7. Laisvalaikis sportas. Laisvalaikiu žaidžiu futbolą, mėgstu vakarais bėgti 5-7 km, atsikratyti streso ir sunkių minčių. Galbūt greitai dar pavyks ir rankinio aikštelėje pasirodyti. Šiuo metu pamilau kalnus. Neseniai buvau Zakopanėje ir šiuo metu taupau pinigus geresniam kalnų inventoriui, kad galėčiau kalnuose ir pernakvoti. O savaitgaliais labai mėgstu leisti laiką su šeima: kartu pasigaminti valgyti, pasivaikščioti ar vakare paskaityti gerą knygą.

8. Mama ir tėtis, susituokę jau virš 30 metų, taip pat turiu 10 metų vyresnę sesę, kuri turi 2 vaikus. Berniukui 10 metų, o mergaitei 5 metai. Ji mano krikšto dukra. Šiuo metu gyvenu su draugu, su kuriuo draugaujame 7 metus ir esame susižadėję. Negaliu nepaminėti savo krikšto tėvelių, kurie gyvena Kaišiadorių rajone. Jie augina du savo vaikus ir neseniai įsivaikino dvi mergaites, vienos iš jų tapau krikšto mama. Džiaugiuosi ir juos labai myliu.


Dėkojame naujiesiems mokytojams už interviu ir linkime patirti daugiau džiugių akimirkų nei skaudžių ir nenusivilti mūsų gimnazija.

  Laikraščio „Langas“ redakcija

Paieška svetainėje







100-čiui artėjant.
Metai ir įvykiai.

Iš gimnazijos istorijos:

...Utenos „Saulės“ progimnazija pradėjo savo veiklą dar vokiečių okupacijos metais. Nežinia, koks būtų jos likimas, jei 1918 m. vasario 16-ąją nebūtų paskelbta Lietuvos nepriklausomybė...

Skaityti daugiau...

Pamokų laikas

1 pamoka: 800 - 845
2 pamoka: 855 - 940
3 pamoka: 950 - 1035
4 pamoka: 1050 - 1135
Pietų pertrauka
5 pamoka: 1210 - 1255
6 pamoka: 1305 - 1350
7 pamoka: 1400 - 1445
8 pamoka: 1455 - 1540








Orai Utenoje

© 2019 Utenos „Saulės“ gimnazija