.

Adresas: K. Ladygos g. 18, Utena
Telefonas: (8-389) 61328
el. paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Juridinio asmens kodas: 190181633 
PradžiaLaikraštis „Langas“InterviuLangas-Interviu-2019-01-11

Interviu su Egle Jakštyte

Buvusios „Saulės“ gimnazijos mokinės, dabar jau žinomos Lietuvoje dainininkės Eglės Jakštytės nuotaikingas koncertas užbaigė gimnazijos 100-ečio renginius. Puikiai nusiteikusi Eglė visą mokyklos bendruomenę ne tik pradžiugino savo dainomis, bet ir sušildė atviru bendravimu, kvietė dainuoti kartu, net šokti. Sauliečiai įsitikino, kad Eglė yra ne tik stipraus balso dainininkė, bet labai šiltai bendraujanti: ji pati vedė savo koncertą, išjudino net ir skeptiškiau nusiteikusius, sugebėjo iš darbų kasdienybės ištraukti visą bendruomenę. Koncerto pabaigoje nuskambėjo prasmingas Eglės linkėjimas gimnazistams: „Skristi per gyvenimą drąsiai ir būtinai svajoti“.

„Lango“ žurnalistė Gabrielė po koncerto pakalbino Eglę apie jos karjerą ir sugrįžimą į savo gimnaziją.

Kodėl atvykote koncertuoti į mūsų gimnaziją?

Jau praėjo daug laiko, kai baigiau šią mokyklą. „Saulės“ gimnazija šventė 100 metų jubiliejų ir aš negalėjau atvykti. Tačiau jau anksčiau buvo kilusi idėja aplankyti savo mokyklą. Kai kažkada važiavau pro šalį, pagalvojau, kaip būtų faina čia užeiti, pažiūrėti, kaip viskas pasikeitę, kurie mokytojai jau nebedirba, kurie dar dirba. Koncertas – tai duoklė mokyklai, nes labai norėjosi kažką padovanoti.

Kokią vietą Jūsų gyvenime užima „Saulės‘‘ gimnazija? Ar gera sugrįžti?

Gimnazija yra mano praeitis, neišdildomi prisiminimai, išgyvenimai, emocijos. Čia formavausi kaip žmogus. Labai džiaugiuosi, kad „Saulės“ mokykla tokia šilta, fainas jaunimas ir visi šilti žmonės. Šia prasme gimnazija visai nepasikeitusi, tik įvyko mokinių kaita. Kai koncerto metu pro langą saulė užspigino akis, pagalvojau: „Dabar tikrai grįžau į „Saulę“, – buvo tikrai labai gera.

 Kaip jaunimas priima Jūsų kūrybą?

Šis  koncertas gimnazijoje parodė, kad šiandieninis jaunimas mane priėmė labai šiltai. Esu pastebėjusi, kad jaunas žmogus dažniau klausosi repo, netgi rusiško, bet koncertuodama nesiorientuoju į konkretų žmonių amžių, atlieku tokią muziką, kuri man patinka.

 O koks Jūsų pagrindinis klausytojas?

Negaliu pasakyti tiesiai šviesiai, bet spendžiant pagal vieną socialinį tinklą, daugiausiai mano sekėjų yra moterys nuo 19 iki 40 metų.

 Kada muzika atsirado Jūsų gyvenime?

Dainuodavau jau vaikystėje, bet nežiūrėjau į tai rimtai. Sunkiausia pradžia buvo dainuoti „Saulės“ scenoje – virpėdavo visas kūnas. Repeticijų metu prašydavau muzikos mokytojos užrakinti salės duris.

Kuriate pati dainų tekstus ar muziką?

Kuriu ir muziką, ir tekstą. Labai stengiuosi, kad prie savo dainos kuo daugiau būčiau prisilietusi. Kai aplanko mūzos (juokiasi), tada kažkas gimsta... Kūryba kaip varikliukas: jeigu neužsiveda, tai nieko ir neišeina. Dainuodama savo kūrybos dainą jaučiu kitaip nei atlikdama kito kūrėjo. Sunkiausia būna tada, kai aplanko kūrybinė depresija...

 Kas rūpinasi Jūsų sceniniu įvaizdžiu?

Dirbu su stiliste Rimante Rimgailaite. Būtent su ja aptariame mano įvaizdį. Taip pat turiu ir savo nuomonę, kaip atrodyti scenoje. Blogai atrodydama per koncertą galiu blogai ir pasirodyti. Sceninė apranga turi būti maloni ir nevaržyti mano sielos.

Kas paskatino Jus dalyvauti projekte „Du balsai viena širdis“?

Mane paskambino prodiuserė ir pasiūlė dalyvauti šiame projekte kartu su broliu. Tikrai nesitikėjau, kad mes net iki finalo nueisim. Kartu išpildėme brolio svajonę. Šis projektas buvo visai kitokio formato nei konkursai, kuriuose prieš tai dalyvavau. Tai atgaiva po nenusisekusios „Eurovizijos“,  kai nepatekau net į antrą etapą.  

 Koks būtų Jūsų gyvenimo kelias, jei ne muzika?

Visą laiką mane žavėjo psichologija. Skaitau labai daug psichologinių knygų. Svajojau studijuoti psichologiją. Suabejojusi savo galimybėmis nuėjau muzikos keliu ir nesigailiu, bet mokytis niekada ne per vėlu. Gimnazijoje mėgstamiausia pamoka buvo muzika. Patiko ir chemija. Bet nebuvau stropi mokinė ir nepasiekiau gerų mokslo rezultatų. Dabar esu, kas esu.

Kaip atrodo garsaus žmogaus kasdienybė?

Dienos metu laiką skiriu muzikai, kūrybai. Dar planuoju išvykas į Vilnių. Mano grafikas visada keičiasi, jis gana laisvas. Koncertai būna vėlai vakare, yra šiek tiek ir naktinio gyvenimo. Trumpai tariant, kasdienybė yra kūryba, projektai, darbas studijoje, fotosesijos, darbas su viešaisiais ryšiais, socialiniais tinklais. Naudojuosi instagram-u, facebook-as jau pamirštas. Bet mano pažiūros dar šiek tiek senamadiškos –  nemėgstu darbo su socialiniais tinklais.

 Ar dažnai sugrįžtate į gimtąją Uteną?

Šiaip ne, bet, kaip juokauja mama, kai sesuo emigrantė grįžta iš Anglijos namo, tai sugrįžta ir Eglė. Per šventes stengiuosi visada sugrįžti, nes šeima yra svarbiausia.

Kaip įsivaizduojate savo gyvenimą po dešimties metų?

Anksčiau šito klausimo labai nemėgdavau, nes buvau žmogus, kuris gyvena tik dabar –  šią minutę. Vėliau supratau, kad planuoti taip pat svarbu kaip ir svajoti. Tikrai labai norėčiau būti ištekėjusi, turėti šeimą, vaikų, kaip ir dauguma moterų. Svajoju koncertuoti vienoje iš Lietuvos arenų. Tai būtų Klaipėdos „Švyturio“ arena, nes dabar aš pati gyvenu uostamiestyje ir myliu šį miestą. Taip pat labai svajoju dar labiau atrasti save muzikoje, išlikti savimi ir... daug keliauti.

Koks Jūsų mėgstamiausias patiekalas? Desertas?

Viskas, kas susiję su snickers, yra skaniausias desertas. O šiaip jau beveik metus nevalgau mėsos, bet nesu nei vegetarė, nei veganė. Mėgstamiausi patiekalai –  virtinukai su grybais, kesadilijos.

Ar turite pomėgį? Koks jis?

Makiažas, domiuosi juo. Prieš koncertus dažausi pati. Man tai padeda atsipalaiduoti. O pagrindinis hobis yra muzika, jis sutampa su darbu. Dar labai mėgstu psichologines knygas, nors mokykloje labai nemėgdavau. Dabar tai dar vienas mano hobis.

Ko palinkėtumėte jaunam žmogui?

Nenusiminti ir nenuvertinti savęs tokio, koks esi šiandien. Nenustoti svajoti, nes svajonės pildosi.  Manau, mokykla yra ta vieta,  kur jauni žmonės turi suprasti, kas jie, ko norės gyvenime. Pati iki dvidešimties metų buvau labai „išsimėčiusi“, nežinanti, ko noriu. Manau, tai dažna jaunuolio savybė. Tad linkiu kiekvienam eiti savo keliu ir tikėti, kad laikui bėgant atrandame save.

 Parengė Gabrielė Miškinytė, gimnazijos laikraščio „Langas“ žurnalistė

 

 







100-čiui artėjant.
Metai ir įvykiai.

Iš gimnazijos istorijos:

...Utenos „Saulės“ progimnazija pradėjo savo veiklą dar vokiečių okupacijos metais. Nežinia, koks būtų jos likimas, jei 1918 m. vasario 16-ąją nebūtų paskelbta Lietuvos nepriklausomybė...

Skaityti daugiau...

Pamokų laikas

1 pamoka: 800 - 845
2 pamoka: 855 - 940
3 pamoka: 950 - 1035
4 pamoka: 1050 - 1135
Pietų pertrauka
5 pamoka: 1210 - 1255
6 pamoka: 1305 - 1350
7 pamoka: 1400 - 1445
8 pamoka: 1455 - 1540







Orai Utenoje

© 2019 Utenos „Saulės“ gimnazija