.

Adresas: K. Ladygos g. 18, Utena
Telefonas: (8-389) 61328
el. paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Juridinio asmens kodas: 190181633 
PradžiaLaikraštis „Langas“InterviuLangas-interviu- 2017-10-04(01)

Klausimų popuri naujoms gimnazijos pedagogėms

  1. Iš kur esate kilusi ir ką galėtumėte pasakyti apie savo gimtinę? Koks buvo Jūsų vaikystės pasaulis?
  2. Ar norėtumėte atsukti laiką atgal ir ką nors pakeisti?
  3. Ar nenusivylėte atėjusi į mūsų mokyklą? Kokia pirmiausia mintis kyla išgirdus žodžius  „Saulės“ gimnazija?
  4. Kodėl pasirinkote šią profesiją?
  5. Kokios mokinių savybės jus labiausiai erzina, kelia nerimą?  O kas Jus labiausiai džiugina?
  6. Ar jums patinka ruduo?
  7. Visada sunku gyventi, tačiau lengvinti gyvenimą gali tik pats žmogus. Kaip jūs tai darote? Ar darote?
  8. Koks mėgstamiausias jūsų posakis?
  9. Ar randate gyvenime ką nors, dėl ko galėtumėte nustebti?

Lietuvių kalbos mokytoja Saulė Nagienė

  1. Esu kilusi iš gretimo Anykščių rajono. Mano gimtinė – pats gražiausias žemės kampelis, nes savo rankomis sušildytas, vaikiškais žingsniais daug kartų išmatuotas, ašaromis aplaistytas ir juoku nuskaidrintas. Vaikystės pasaulis – laukinės gamtos stichija. Be jokių suvaržymų ar griežtesnių nurodymų. Tėvai mumis, trim vaikais, rūpinosi, bet leido daryti ką norime. Tad augino miško ošimas, žemuogių kvapas, Šventosios upės gaiva... Apie mano gimtinę ir mane galima pasiskaityti knygoje „Butėnų kaimo šviesuoliai“ (sudarytojas R. Guobis). Šviesuoliai – labai jau čia skambiai pasakyta! Na, bet jeigu mintyse turime šviesius plaukus ir mėlynas akis, tada taip, tinka ir man.
  2. Nemėgstu fantastikos, tad niekada apie tai negalvojau. Juk su laiku keičiasi viskas, ne tik žmogus. Tad nejaugi vėl reikėtų  tiek save tobulinti? O be to, gyvenime nemažai dalykų priklauso ir  ne nuo mūsų pačių. Tad laiko sukti atgal tikrai nenorėčiau, labai nenoriai jį „suku“ ir paskutinį spalio sekmadienį...

  3. Na, čia tai jau viskas aišku: namiškiams taip ir sakau, kad tą ir tą dieną dirbsiu savo gimnazijoje. O kitoje darbovietėje mane po truputį jau ima vadinti Saule iš „Saulės“. Žodžiu, jaučiuosi esanti savo kailyje, pati savimi.

  4. Tiesą pasakius, rinkausi ne profesiją, o studijų sritį. Man visada buvo lengva kurti, rašyti, kalbėti. O po vieno rašinio mokykloje lietuvių kalbos mokytojas tiesiai šviesiai pasakė, kad man reikia studijuoti lituanistiką. O aš jo visada klausydavau...

  5. Visada džiugina, jeigu mokinys  nori ko nors siekti. Ir net nesvarbu, kurioje srityje. Smagu, kai jaunas žmogus galvoja, gilinasi, o ne aklai ką nors iškala negalvodamas, kodėl taip yra. O nerimą kelia abejingumas. Abejingumas viskam: savo pasirinkimui, lavinimuisi, kito skausmui ar džiaugsmui. Nesigilinimas į tai, kas ir kodėl vyksta pasaulyje ar visai čia pat, šalia.

  6. Savito žavesio turi visi metų laikai, tik reikia pastebėti jų grožį bei patrauklumą. Ruduo – rimties, susikaupimo metas. Bet taip tik gamtoje... Mokytojo gyvenime, sakyčiau, atvirkščiai – nuo pat Rugsėjo 1-osios prasideda šurmulys. Tad man labiau patinka vasara, o ypač – atostogos. Turbūt kaip ir daugumai mokyklos „gyventojų“.

  7. Greičiausiai turiu būti dėkinga likimui, kad man niekad nebuvo sunku gyventi. Juk tai taip paprasta: gyveni ir viskas. Sunku gali būti ką nors padaryti, ypač tai, ko nemoki. Bet... viskas priklauso nuo požiūrio ir daug ką išmokti  dar galima, jeigu tik labai nori. O aš darau tai, kas man patinka. Ir gyventi tada lengva. Ir įdomu. Bėda tik ta, kad man labai daug kas patinka, o laiko viskam išbandyt nedaugėja ...

  8. Neturiu jokio mėgstamiausio posakio. Kalbu priklausomai nuo situacijos, kartais ir nesąmones... Bet ne per pamokas! O posakių žinau daug, net ir lotyniškų sentencijų  dar prisimenu. Bet vis rečiau randu tų, kam jas sakyti... Paprasti žmonės po to gali apie mane ne taip pagalvoti...

  9. Ištisai stebiuosi. Išaušo rytas nuostabu! Aš atsikėliau iš lovos stebiuosi (taip greitai, niekieno neraginama).  O kiek stebuklų pasipila pravėrus mokyklos duris! Kitaip sakant, žiūriu į pasaulį su nuostaba. Tada, ko gero, jis atrodo truputį gražesnis, nei yra iš tikrųjų.  O ir kas gi gali žinoti, koks jis iš tiesų yra, tas mūsų gyvenimas?

Technologijų mokytoja Loreta Kaulinienė

  1. Esu uteniškė. Čia praėjo mano vaikystė, jaunystė. Po studijų grįžau atgal į Uteną ir iki dabar dirbu pedagoge.

  2. Atsukti laiką atgal? Į šį klausimą negaliu atsakyti vienareikšmiškai. Mano nuomone, viskas, kas atsitinka mūsų gyvenime, atsitinka ne šiaip sau. Atsuktas laikas nepakeis gyvenimo nei į geresnę, nei į blogesnę pusę.

  3. Ne, nenusivyliau. Bet manau, kad priprasti prie naujos vietos visada reikia šiek tiek laiko. „Saulės“ gimnazija asocijuojasi su mano vaikyste. Ir visada į pirmą planą patenka didingi laiptai, kuriais būdama mokinė skubėdavau į mokyklą.

  4. Renkantis profesiją klausimų nekilo. Mama, močiutė, senelis buvo pedagogai. Jie ir įskiepijo teigiamą  požiūrį į mokytojo profesiją. Beje, abu mano seneliai mokytojavo šioje gimnazijoje.

  5. Mokiniai, ta žmonių grupė, kuri į gyvenimą žiūri optimistiškiau už mus, turinčius nemažą gyvenimo patirties bagažą. Toks požiūris man suteikia entuziazmo ir energijos.

  6. Ruduo patinka. Jis svarbus ir reikalingas, kaip ir kiti metų laikai.

  7. Manau, jog gyvenimą lengvina bendravimas su gerais žmonėmis.

  8. Turiu daug posakių. Bet kiekvienas jų tinka atskirai situacijai.

  9. Mane nuolatos stebina ir žavi tie asmenys, kurie moka ramiai ir pozityviai reaguoti į nepalankias gyvenimo situacijas.

Specialioji pedagogė Ritonė Tumelienė

  1. Gimiau ir užaugau Šilalėje. Šilalė – miestas Vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Tauragės apskrityje. Pro miestą teka Lokysta ir jos intakas – Ašutis, kuris mieste praplatėja sudarydamas tvenkinį. Šilalėje yra labai gražus pušynas, stovi dvi bažnyčios: Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir evangelikų liuteronų, krašto muziejus, meno mokykla, progimnazija ir gimnazija, garsusis Baublių muziejus ir t. t. Šilalės rajone gimė ir ją išgarsino daug žymių žmonių, tokių kaip Prezidentas Aleksandras Stulginskis, lakūnai Stasys Girėnas, Jurgis Kairys.

  2. Laiko atsukti nenoriu, nes augau gražiame miestelyje, apsupta upelių, pušynų, ir dabar vis jaučiu jų trauką. Pasirinkau profesiją, darbą, kurį mėgstu, ir vis dar pavyksta jį derinti su saviraiška ir kitais pomėgiais.

  3. Jokiu būdu nenusivyliau. Kai važiuoju pro įvairius miestelius į tėviškę, visada akimis palydžiu mokyklas, kurios stovi aukštai ir į kurias veda laiptai. Mane visada žavėjo toks mokyklos įvaizdis ir, kai išgirstu pavadinimą „Saulė“, man visada prieš akis iškyla rudenėjančiais lapais apkritę laiptai, vedantys į Jūsų gimnaziją.

  4. Kadangi tai buvo gana nauja specialybė (tada ji vadinosi „defektologija“) ir buvo susieta su medicina, apie kurią stipriai sukosi mano mintys, tai pasirinkau ją. Man visada patikdavo suprasti „kitokį“ žmogų ir jam padėti.

  5. Ko gero, kaip ir daugumos mokytojų, glumina mokinių nenoras siekti kažko daugiau, menkos aspiracijos. Džiugina, kai mokiniai ne tik laukia visokeriopos pagalbos iš visų, bet ir patys daro žingsnius, kad sėkmė priartėtų.

  6. Man labai patinka ruduo, kai medžių lapai dabinasi įvairiomis, ne tokiomis ryškiomis ir labai ryškiomis rudenio spalvomis, kurios byloja, kad ir mūsų gyvenimas įvairiaspalvis, jame būna visko. Ta gamtos įvairovė įkvepia žmogui minčių ir supratimą, kad nėra nereikšmingų smulkmenų, kad kiekviena dalelytė yra įdomi, verta paties didžiausio susidomėjimo. Trapus šis grožis – savaitė, kita ir rudens spalvų simfonija baigiasi, bet ji visada neša savyje gerus, nuoširdžius jausmus, šiltas emocijas.

  7. Kai man sunku, aš daug analizuoju ir galvoju, bet lengvinti gyvenimą man geriausiai padeda sportas, muzika ir šokiai. 

  8. Kai sunku, sakau „Ir tai praeis“  arba „Pagalvosiu apie tai rytoj“, o kai pasiseka, tariu: „Ne šventieji puodus lipdo“. 

  9. Gyvenimo tėkmės negalim nuspėti ir pasitaikančios situacijos būna vis kitokios, todėl nustebti tenka labai dažnai. Paties žmogaus poelgiai kartais labai nustebina ir jį patį. Daug nustebimų patiriu gamtoje, todėl man regis, kad gyventi be nuostabos būtų neįdomu.

Psichologė Iliuminata Gaigalaitė

  1. Mano gimtinė – Užpaliai. Tai nuostabi vieta, ir dabar ten gyvenu. Metai, praleisti mokykloje, buvo tokie puikūs, tad už visus „praišdykautus“ ryžausi atidirbti. O su klasės draugais dar ir dabar susitinkame.

  2. Laiką tikrai norėčiau atsukti, o keisti nemanau, kad reikia.

  3. Dar ne.

  4. Visada norėjau geriau pažinti žmones, suprasti jų elgesio motyvus.

  5. Džiugu, kad yra aktyvių, veiklių, kūrybingų moksleivių, tačiau labai neramina grubumas, atjautos stoka.

  6. Taip, ypač auksinis.

  7. Džiaugiuosi, kad gyvenu, kad esu, kad turiu. Yra toks dalykas – pozityvus mąstymas, tai labai stiprus „variklis“.

  8. Viskas praeina...

  9. Mane visada stebino pats gyvenimas.

Dėkojame už atsakymus ir linkime patirti mūsų gimnazijoje daug gražių akimirkų.







100-čiui artėjant.
Metai ir įvykiai.

Iš gimnazijos istorijos:

...Utenos „Saulės“ progimnazija pradėjo savo veiklą dar vokiečių okupacijos metais. Nežinia, koks būtų jos likimas, jei 1918 m. vasario 16-ąją nebūtų paskelbta Lietuvos nepriklausomybė...

Skaityti daugiau...

Pamokų laikas

1 pamoka: 800 - 845
2 pamoka: 855 - 940
3 pamoka: 950 - 1035
4 pamoka: 1050 - 1135
Pietų pertrauka
5 pamoka: 1210 - 1255
6 pamoka: 1305 - 1350
7 pamoka: 1400 - 1445
8 pamoka: 1455 - 1540








Orai Utenoje

© 2019 Utenos „Saulės“ gimnazija