Žaidimas „Aš tikrai myliu Lietuvą“

Dabar retai susimąstome apie savo tautos istoriją, priežastis, dėl kurių mūsų šalis yra laisva ir nepriklausoma. Vienas iš tokių įvykių  vyko 1918 m. vasario 16 dieną, kai buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Šiandien Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną –  mini visa Lietuva. Mūsų gimnazijoje šiam įvykiui paminėti buvo surengtas specialus žaidimas „Aš tikrai myliu Lietuvą“, kuriame varžėsi „Raudonųjų“ ir „Žaliųjų“ komandos. Galimybę jame dalyvauti turėjau ir aš.

Kiekvieną komandą sudarė keturi asmenys. „Raudonuosius“ atstovavo Kornelija (4d), Mindaugas (2c), Neringa (2d) ir Diana (4c), o „Žaliųjų“ komandos vardą gynė Brigita (4b), Augustas (1b), Akvilė (1c) ir aš.

Pirmoji užduotis buvo „Neregėta Lietuva“. Jos metu turėjome atpažinti po 3 vietoves, pavaizduotas nuotraukose. Užduotis skamba lengvai, tačiau, patikėkit, taip tikrai nebuvo. Reikėjo nemažai pasukti galvą, kad jas atpažintume. Atrodo, tikrai pažįsti savo gimtinę, bet kai žiūri į nuotraukas, žinai, kad vietos tikrai matytos, tačiau pasakyti, kur jos yra, sunku.

Antrąją užduotį paruošė mokytojos. Manau, ši dalis buvo viena iš gražiausių, nes trys mūsų gimnazijos mokytojos dainavo liaudies dainas, o mums reikėjo atpažinti, kurioje dainoje skambėjo žemaičių, kurioje dzūkų, o kurioje aukštaičių rytiečių tarmė. Džiugu, jog abi komandos iš karto atsakė teisingai!

O kaipgi minėti Vasario 16-ąją be signatarų, kurie pasirašė šios dienos aktą? Tokia ir buvo trečioji užduotis. Reikėjo iš nuotraukos atpažinti visus 20 signatarų. „Raudonųjų“ komandai šioje dalyje sekėsi labai gerai – jie atpažino daugiausiai. Bet, manau, ir mums visiems tai buvo puiki proga prisiminti žmones, reikšmingai prisidėjusius prie Lietuvos nepriklausomybės.

Kapitonų užduoties metu kiekvienos komandos kapitonas per minutę turėjo apibūdinti kuo daugiau žymių Lietuvos žmonių, o kiti nariai turėjo juos atspėti. Tokia garbė teko ir man, nes buvau „Žaliųjų“ komandos kapitonė. Ši užduotis vertė greitai mąstyti ir leido suprasti, kaip pažįstame savo šalies įžymybes ir kaip žinome Lietuvos istoriją, nes tik nuo apibūdinimo tikslumo ir greitumo priklausė tai, kiek tavo komanda gaus taškų.

 Penktoji užduotis buvo muzikinė mįslė. Klausėmės dainų, skirtų Lietuvai. Atpažinome gana lengvai, nes tokią muziką dažnai girdim minint svarbias valstybės dienas. Na, o pati linksmiausia užduotis, atpažinti, kokios asmenybės slepiasi nuotraukose. Smagu buvo pasijuokti iš nevykusių mėginimų spėti. „Sukūrėme“ netgi naujų istorinių asmenybių!

Priešpaskutinė užduotis buvo gimtadienio „dovana“. Visi susėdome ratu ir atsakę į klausimus siuntėme „dovaną“ tolyn, kol galiausiai ji pradėjo rūkti ir sprogo „Raudonųjų“ rankose – jie neteko visų turimų taškų.

Aštuntoji dalis  –  „Laimės ratas“. Sukdami jį galėjome gauti daugiau nei 50 taškų! Aišku, dar reikėjo teisingai atsakyti į užduotą klausimą. Deja, mes išsukome mažesnes taškų sumas... Tačiau buvo smagu atsakinėti į klausimus, vis laukėme naujo iššūkio, kurį būtų galima įveikti. Džiugu, jog „Žaliesiems“, mano komandai, pavyko laimėti, bet, manau, visi puikiai praleidome laiką!

Kadangi esu istorijos mėgėja, man šis žaidimas tikrai labai patiko. Manau, kiekvienas turime nepraleisti progos sužinoti kažką naujo, išbandyti savo jėgas. Juk jei nepažinsime savo istorijos, kaip žvelgsime į ateitį? Už galimybę nepamiršti reikšmingų įvykių, o dar geriau, juos paminėti kūrybingai ir linksmai, dėkojame šio žaidimo iniciatorei mokytojai A. Mikalaičiūnienei!

Rasa Gruodytė, 2d