Paskaita, negalėjusi palikti abejingų
Lapkričio 10 dieną „Saulės" gimnazijoje įvyko paskaita, skirta 3-4 klasių mokiniams, kurią vedė iš Klaipėdos į mūsų mokyklą atvykęs LCC tarptautinio universiteto lektorius Emilijus Gricius. Jos tikslas – parodyti žmogaus mąstymo svarbą, logikos ir tiesos ryšius, tiesiog padėti mokiniui pažinti save ir pasaulį. Kalbėtojas akcentavo, jog gyvenime svarbiausia ne aklai paisyti savos nuomonės ir vadovautis kito asmens ar autoriteto žodžiais, o ieškoti teisingo atsakymo į iškilusius gyvenime klausimus ir bet kokią problemą spręsti vadovaujantis logika. Remdamasis savo didžiule asmenine ir bendravimo su kitų tautų auditorija patirtimi bei psichologijos žiniomis, klaipėdiškis kritiškai samprotavo apie dažno žmogaus negebėjimą logiškai mąstyti, kai žodžiai tampa dviprasmiški, prieštarauja patys sau ir tampa bereikšmiai, ir apie tai, jog žmogus per dažnai pasikliauna savo asmenine nuomone, net jei ji yra neteisinga, nemoka į save pažvelgti savikritiškai, priimti kitos nuomonės, teisybės. Klausėmės susidomėję, nes kalba nebuvo „sausa": lektorius pasakojo konkrečius įvykius, juos analizavo, išdėstė jų reikšmes ir idėjas, be to, nuotaikingai ironizavo. Teorijos ir mokslo faktų buvo minimaliai ir dėl to, manau, daugeliui paliko didesnį įspūdį nei tradicinė paskaita. Įtaigiai pasakyti žodžiai kiekvieną bent trumpam privertė susimąstyti. Susirinkusieji juokėsi, stebėjosi, tylėjo - žavėjosi kalba.
Živilė Daubaraitė, 3a
Sūnaus klasės auklėtoja M. Beinoravičienė pasiūlė ateiti į LCC tarptautinio universiteto lektoriaus Emilijaus Griciaus paskaitą, skirtą mokinių tėvams, ir nelikau tam abejinga. Šioje paskaitoje buvo išsakyta ne viena gili ir prasminga mintis, galinti padėti bendraujant su savo vaikais, stengiantis juos suprasti ir išvengti konfliktų. Užsifiksavo mintys, jog lūkesčiai, kuriuos mes, tėvai, dažnai iškeliame savo vaikams, gali būti nepasiekti ir kad žmogus neturėtų stengtis tapti geresnis už kitus. Jis tiesiog turi būti pačiu savimi, toks, koks yra. Ir nei jis pats, nei juo labiau kitas neturėtų nustatyti rėmų, į kuriuos reikia įtilpti. Bet šalia to būtina suprasti, kad mokymasis iš kitų gali padėti atlikti savo darbus produktyviau, duoti daugiau naudos, ir, be to, kiekvieną dieną reikia būti tokiems geriems, kaip tik mes galime, nes taip mes galėsime pasiekti geriausių rezultatų. Na, o labiausiai man įstrigusi mintis „koks bus žmogus – toks bus jo gyvenimas“, bet kad žmogus būtų doras ir laimingas, atsakingi esame mes, tėvai. Ačiū mokyklos bendruomenei už tikrai įdomią ir turiningą paskaitą.
Igno mama Eglė Kunigėlienė