Linksmybes prieš didžiuosius išbandymus prisiminus

Tiksinti laiko bomba. Būtent taip galima būtų apibūdinti vasario dvidešimtąją mūsų gimnazijoje praūžusį šimtadienį – simbolinę, tradicinę šventę, kai abiturientams mokytis mokykloje lieka vos trys mėnesiai. Klausiate, kodėl tai bomba? Ogi todėl, kad...

9:00 Atsikeliu. Mintyse vienas žodis – šimtas. Darosi neramu. Galvoju, kokią šventę paruošė vienuoliktokai, ar pakvies ant scenos atlikti kokios nors užduoties, ar bus įvertinta suknelė, kaip pasipuoš kitos... Juk šiandien ruošiuosi į vienintelį kartą gyvenime vyksiantį šimtadienį. Šimtas šypsenų, skardaus juoko natų, šimtas nedrąsių rankos pakėlimų, nežinant tikslaus atsakymo... Galvoje kyla mintys, jog vis dėlto gaila bus palikti mokyklą, pamokas, linksmas pertraukas, kai skubėjome į valgyklą, juokavome su draugais ir mokytojais...

9:30 Arbatinukas išblaško mintis. Rodos, jis kaito visą amžinybę... Ir kiaušinis lieka neiškeptas. Pusryčiai visai nevilioja, nes mintys skraido kitose planetose..

10:00 Stoviu priešais spintą. Ištraukiu mėlyną suknelę, išmargintą baltais žirneliais. Taip pat ir batelius, kurių taip ilgai ieškojau „Tikėk, jog viskas bus gerai, nes kas, jei ne Tu, tai padarysi“, – kužda man vidinis balsas.

10:30 Kad atrasčiau savyje harmoniją, į rankas pasiėmiau gitarą. Tai buvo geriausias šios dienos sprendimas. Vidinė sielos dievaitė nusiramino. Pakilo nuotaika, atsirado šventinis laukimas.

11:00 Pradedu puoštis. „Neskubėk ir būsi pirmas“, – skamba ausyse. Bet būti pirma nelabai noriu... Keista, bet truputį neramu ateiti į klasę pirmai...

12:30  – Na, ką? Pasiruošusi? – klausia tėtis.

          – Lyg ir taip, – tyliai tariu.

          – Tuomet važiuojam.

12:35 Važiuojant į mokyklą apima dvejopos mintys: iš vienos pusės, širdį virpina džiaugsmingas laukimas, iš kitos, kirba klausimas, ar nieko nepamiršau, juk aš mergina. Suskamba mobilusis. Manęs jau laukia draugės. Šypsausi pati sau, kol privažiuojame mokyklą.

12:40 Visas emocijas ir mintis išvaiko vos pravertos gimnazijos durys – čia mus pasitinka šokėjos, netikėta liaudiška muzika. Įsiamžinu prie fotosienos.

12:46 Klasėje susitinku pasipuošusius bendraklasius. Keista ir miela visus matyti šventiškai pasipuošusius, rimtus, laukiančius... Imu ir aš nekantriai laukti.

13:00 Pagaliau tas momentas atėjo. Esame kviečiami į salę. Ji pilnutėlė abiturientų, mažiau nei po trijų mėnesių atsisveikinsiančių su gimnazija. Šventinis renginys vadinosi „Metai pagal „Saulę“ ir prasidėjo dvyliktokų namų darbais – filmukų „Gyveno du broliai, trečias abiturientas“ peržiūromis. Buvo labai smagu matyti pažįstamus veidus ekrane, stebėti mokinių reakcijas, susidomėjimą. Gal filmukams kiek pritrūko sąmojo, bet vis tiek buvo įdomu žiūrėti. Po jų vedėjai (neįtikėtinas derinys – Pričkus iš Donelaičio „Metų“ ir Saulė!) kvietė abiturientus ant scenos, visokiais būdais tikrino, ar esame tinkami „išeiti į žmones“, ar dar reikia pasimokyti. Iš kažkur išdygę kaimiečiai (juos puikiai vaidino Raminta Kairionytė ir Tautvydas Žulys) paskelbė ryškiausias 88 laidos asmenybes, kuriomis tapo Paulius Puidokas – olimpinė viltis – sportiškiausias dvyliktokas, pelnęs „Saulei“ kalną trofėjų, Laimutė Remeikaitė – exs prezidentė, juoko viruso platintoja, Agnė Giniotytė – išminties deivė, olimpiadų liūtė, Šarūnas Taraškevičius – didžiausios asmenukės „Saulės“ istorijoje autorius, scenos erelis, Samanta Marcinkėnaitė – šokio vaidilutė, Justė Kasparavičiūtė – „Saulė“'s trečioji akis, paparacių paparacė, Vytenis Zabulionis – sulėtintinto vilčių veikimo bomba, Justas Jonuška – lenktynių „Dakaras 2014-2015“ laureatas. Tikra žvaigždžių galerija, ar ne? Po to vyko teismas. Mus vertino ir teisėjas, ir psichologas, ir medikas, ir galų gale buvome nuteisti 100 dienų praleisti prie vadovėlių besimokant...

15:00 Net nepastebėjau, kaip prabėgo laikas. Renginys baigėsi. Žaibo greičiu. Taip pat greitai prabėgo ir visi dvylika metų mokykloje. Tai reiškia, kad taip greitai prabėgs ir likę mėnesiai, ir mes, abiturientai, netrukus turėsime pirmą kartą rimtai save išbandyti. Taigi tiksinti laiko bomba įsijungė...

 P.S. Nuoširdžiai dėkoju visiems, organizavusiems šią šventę. Buvo daug smagių akimirkų.

 Greta Rušėnaitė, 4c

O ką mano kiti?

„Buvo labai gerai! Renginys gal kiek per daug rimtas, tačiau buvo tikrai smagu. Labai jautėsi abiturientų vieningumas, draugiškumas. Mokytojai mus išgyrė, jog esame tvarkingi ir kultūringi. Labai gaila, jog tokia šventė įvyksta vieną kartą per mokslo metus, norėtųsi ją pakartoti.“

Justė Kasperavičiūtė, 4D

„Mano nuomone, 100-dienis buvo tikrai geras. 11-okai pasistengė dėl abiturientų. Galbūt ne viskas buvo taip, kaip tikėtasi, tačiau manau, kad šventė praėjo puikiai. Galbūt minusiukas, kad renginio metu buvo mažai fotografuojami abiturientai. Tačiau visa kita buvo tikrai gerai! Ačiū jums, mielieji, kad stengėtės dėl mūsų, abiturientų!“

Laimutė Remeikaitė, 4A  

„Renginys labai patiko. Buvo juntama jauki atmosfera. Žavėjausi vedėjais – Pričkumi ir Saule, kuriuos vaidino Domantas Rastenis ir Kristina Leleivaitė. Jie tiesiog spinduliavo gera energija. Taip pat įdomios ir smagios buvo parengtos užduotys abiturientams.“

Auksė Šapokienė, istorijos mokytoja

„Buvo tikrai įdomu. Išskirtinis scenarijus, gera vaidyba ir labai puikiai sukurta šilta aplinka. Protarpiais buvo nejaukių laiko tarpų, kai niekas nevyko, bet tai nesugadino šventiško vaizdo.“

 Dominykas Viršyla, 4A